Vilnius. Lietuvoje plinta kai kurios avių ir ožkų infekcinės ligos. Vienos iš didžiausią susirūpinimą keliančių ligų yra erkinis encefalitas, avių Maedi-visna, ožkų artritas-encefalitas ir chlamidiozė.

Atlikus platesnę 2008–2018 m. imunologinių tyrimų analizę, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) pateikė informaciją apie infekcinių susirgimų paplitimą Lietuvos avių ir ožkų populiacijose, kurią apibendrino žurnale „VETinfo“ (2018 m. Nr. 4).

NMVRVI Serologinių tyrimų skyriuje kasmet atliekami gyvūnų užkrečiamųjų ligų, tarp jų ir avių bei ožkų, stebėsenos tyrimai pagal numatytas programas, gyvūnams, ruošiamiems tarptautinei ir vidaus prekybai, parodoms, taip pat įtarus ligą. Nustatomi tam tikro ligos sukėlėjo antikūnai, tiriamos bakterijų ar virusų sukeltos ligos.

Dešimties metų laikotarpiu avys ir ožkos buvo tiriamos dėl 14 įvairių infekcinių ligų. Gausiausi buvo gyvūnų bruceliozės stebėsenos tyrimai (avims ir ožkoms Brucella melitensis, avinukams – Brucella ovis). Ištirta 18 666 avys ir 2 030 avinukų. Lietuvoje ši avių liga niekada nebuvo registruota, šios ligos sukėlėjo antikūnų nenustatyta ir pastarąjį dešimtmetį. Panaši situacija stebima dėl snukio ir nagų ligos, nes iš 990 tirtų smulkių skeltanagių, nerasta nė vieno gyvūno organizme antikūnų šios ligos atžvilgiu. Buvo nustatyti pavieniai leptospirozės, listerijozės, paratuberkuliozės atvejai, kai gyvūnų kraujo mėginiai tirti įtarus ligą. Pastarųjų tyrimų nebuvo daug, todėl negalima teigti, kad šios ligos keltų grėsmę Lietuvoje auginamoms avims ir ožkoms.

Didžiausią susirūpinimą kelia plačiai šalyje paplitę chlamidiozės, avių Maedi-visna (MV), ožkų artrito-encefalito (OAE) ir erkinio encefalito (EE) sukėlėjai. 2008–2018 m. ištirti 3 074 gyvūnai, siekiant išsiaiškinti avių MV ir OAE, iš kurių 6 proc. rezultatų buvo teigiami. Daugiausia MV ir OAE teigiamų atvejų užfiksuota Šiaulių apskrityje iki 2018 m., o šiais metais net 19 teigiamų gyvūnų iš 26 diagnozuoti Telšių rajone (visi su MV viruso antikūnais). Dalis teigiamų rezultatų gauti iš importuotų gyvūnų. Remiantis Lietuvoje atliktų MV ir OAE tyrimų duomenimis bei epidemiologine analize, galima teigti, kad importas yra viena iš priežasčių, dėl kurios šios ligos yra taip paplitusios ir jas sunku eliminuoti. Šiuo atžvilgiu reikėtų didesnio atsakingų institucijų dėmesio.

Analizuojant tyrimų rezultatus ir situaciją Lietuvoje, galima pastebėti, kad didžiausią riziką ligų pasireiškimui ūkiuose kelia užsikrėtusių gyvulių įsivežimas ir informacijos apie infekcines ligas avių, ožkų populiacijose stoka. Situaciją sunkina stereotipai, kuriais vadovaujasi ūkininkai, pavyzdžiui, „bandoje nėra ligų, ypač jei nuostoliai yra nežymūs“ arba „nėra tyrimų – nėra ir problemos“.

Lietuvos gamtinėje zonoje erkinis encefalitas yra paplitusi liga, šalis yra EE endeminis regionas, todėl yra didelė rizika užsikrėsti. Kovo–spalio mėnesiai Lietuvoje yra erkių sezoninio aktyvumo pikas, todėl, siekiant išvengti ožkų užsikrėtimo EEV, rekomenduojama neganyti jų pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose ir drėgnose vietose. Gyvulių laikymo patalpose rekomenduojama sistemingai naikinti graužikų populiaciją, kadangi jie yra dažniausi erkių pernešėjai.

Žmonėms aktyvi EE imunoprofilaktika (skiepai) – efektyviausia priemonė išvengti ligos, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir auginantiems ligai imlius gyvulius. Rekomenduojama nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų maistui, ypač jeigu žmonės nėra pasiskiepiję nuo EEV. Pastaraisiais metais atliekama labai mažai gyvūnų tyrimų dėl šios ligos, o rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu per termiškai neapdorotą gyvulių pieną yra didelė (virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūva per 2 minutes, veikiant +70 ^oC temperatūrai – per 5 minutes).

Visą straipsnį skaitykite žurnale „VETinfo“ (2018 m. Nr. 4)

MŪ inf.