Kauno r. Žymaus gamtininko Tado Ivanausko sodyba Obelynėje taps labiau atvira visuomenei - jos paveldėtoja, profesoriaus įdukra Eleonora Baltuškevičienė savo valdą panaudos teise perleidžia Kauno rajono savivaldybei. Atgaivinti unikalų pakaunės kampelį patikėta Kauno rajono muziejui.

Savivaldybė galės neatlygintinai naudotis daugiau kaip 4 ha žemės sklypu su jame esančiais pastatais ir įsipareigos saugoti T. Ivanausko (1882-1970) sukauptą dendrologinę kolekciją, parką, kitas vertybes. Kovo 19 d. Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė panaudos sutarčiai.

Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje įkurtas botanikos parkas yra respublikinės reikšmės istorijos, kraštovaizdžio ir architektūros paminklas. Profesoriaus dėka čia atsirado viena turtingiausių šalyje dendrologinių kolekcijų.

Kauno rajono muziejus Obelynėje planuoja steigti filialą. Šiam tikslui bus telkiamos vietos bendruomenės, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Kauno rajono savivaldybės pajėgos. Parkas apleistas, todėl jam prižiūrėti planuojama steigti etatinių pareigybių.

Mėgstama sambūrių vieta

T. Ivanauskas Obelynėje gyveno 1921-1970 metais. Jo sukurtas ir puoselėjamas gamtos kampelis atspindėjo Lietuvos sodininkystės raidą. Profesorius anksti keldavosi, kasdavo duobes medeliams, juos skiepydavo, naikindavo piktžoles. Tado Ivanausko žmona Honorata puoselėjo gėlynus. 

Beveik 8 ha plote augo apie 100 obelų, 50 kriaušių veislių, daug slyvų, trešnių, gėlių, 300 rūšių ir formų augalų bei krūmų, 60 spygliuočių.

Obelynė tapo profesoriaus draugų, muzikantų, poetų, užsienio svečių mėgstama sambūrių vieta. 1973 m., po sodybos šeimininko mirties, gamtininko įdukros Eleonoros ir jos vyro Algirdo Baltuškevičiaus iniciatyva buvo įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba. Išsaugant garsiojo gamtininko palikimą daug pastangų įdėjo ir jo mokinys bei pasekėjas Algirdas Navasaitis.

1997 m. ant namo sienos pritvirtinta ąžuolinė lenta su bareljefu ir profesoriaus žodžiais „Visą savo gyvenimą ir darbą pašvenčiau Lietuvai".

Dalį parko sunaikino

1994 m. į šį parką buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau į nuosavybės dokumentus jokių parko apsaugos ir naudojimo sąlygų nebuvo įrašyta.

E.ir A. Baltuškevičiai prižiūri profesoriaus testamentu paliktą namą-muziejų ir vieną parko dalį. Kitą dalį paveldėjęs gamtininko sūnus Algis Ivanauskas savo nuosavybę pardavė.

Šioje Obelynės teritorijoje naujieji šeimininkai ėmė planuoti gyvenamųjų namų statybą.

Tik po to, kai 2005 m. savininkai iškirto retų veislių vaismedžius, kilo visuomenės pasipriešinimas, Kultūros paveldo departamentas nusprendė T. Ivanausko sodybą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Deja, nemaža dalis vertingų augalų jau buvo sunaikinta. Kitą parko dalį pavyko atriboti ir imtis priemonių ją išsaugoti.

Išlikusi daugiau kaip 4 hektarų parko teritorija laukia talkininkų, nes garbaus amžiaus sulaukusių Baltuškevičių pastangų neužtenka.

Parkas ribojasi su Kamšos miško pietinės dalies palauke, Varžupio ir Obelynės upelių įgriovomis. Aukščiau užtvenkto upokšnio telkšo du tvenkiniai.

Vešlios augmenijos apsuptame name įsikūrusiame muziejuje yra autentiškų baldų, knygų, albumų, nuotraukų, žvėrių iškamšų ir kailių.

Obelynėje buvo išvestos kelios lietuviškos vaismedžių veislės. Čia sukaupta ne tik daug rūšių ir dekoratyvinių formų medžių, krūmų, lianų, bet ir suformuotos jų architektūrinės kompozicijos, takai, alėjos, aikštės, bylojančios apie nedidelį, bet visais metų laikais jaukų parką.

Kauno r. savivaldybės, MŪ inf.