Kelmė. Nuosavybės teisės į žemę Kelmės rajone atkurtos į 99 procentus prašymuose nurodyto ploto. Paruošta apie 80 sklypų aukcionams, 211 sklypų projektuojami. Ūkininkui ir „Metų ūkio" laimėtojui Edmundui Baracevičiui nereikia sukti galvos - žemės jis prisipirko tuomet, kai jos hektaras kainavo vos tūkstantį litų ir pigiau. Visi jo sklypai - vienoje seniūnijoje.

Prieš porą dešimtmečių savo gimtinėje, Kelmės rajone, Šaltenių kaime, pradėjęs ūkininkauti Edmundas Baracevičius šiandien dirba 780 hektarų. Jo ūkis vienas turtingiausių ir vienas kompaktiškiausių rajone. Atstumai tarp sklypų - tik keletas kilometrų.

Edmundas su šypsena pasakoja apie pirmąją savo javapjūtę. Jo mama susigrąžino 12, tėtis - 5 hektarus. Pirmais metais prikūlė 17 tonų grūdų. Tačiau nenuleido rankų. Tuo metu, kai kiti jauni vyrai, gavę kiek didesnių pajamų, pirko džipus ar modernią žemės dirbimo techniką, Edmundas visas iš ūkio gautas pajamas leido pirkdamas žemę, o laukus dirbo sena rusiška technika. Modernią techniką gali pirkti, kai turi pakankamai geros žemės.

Šiandien kai kuriose rajono vietose už hektarą prašo po 7-8 tūkstančius litų. Geresniais laikais hektaro kaina kai kur buvo pasiekusi ir 10 tūkstančių. Turėdamas pakankamai plotų, ūkininkas palieka po 130 hektarų juodųjų pūdymų. Kai žemė pailsės, mažiau reikės trąšų. Daugelis kitų ūkininkų negali sau leisti tokios prabangos.

Nereikia penėti bankų

Gal dėl žemaitiško užsispyrimo ir atsargumo, gal dėl žemdirbiškos išminties Edmundas Baracevičius laikėsi dar vienos nuostatos - kiek įmanoma verstis savais pinigais, nesiskolinti iš banko. Veltui niekas neskolina. O skolinantis didelę sumą, nemažai žemdirbio prakaito "nulaša" ir bankui. Pavyko išsiversti be paskolų.

Šiandien visas iš ūkio gaunamas pelnas skiriamas investicijoms į ūkį ir saviems poreikiams. Ričardas prikulia daugiau grūdų negu anuomet prikuldavo visas Šaltenių tarybinis ūkis.

Kelmės rajono ūkininkas Edmundas Baracevičius džiaugiasi rekordiniu praėjusio rudens derlium

Spėjo prisipirkti vakarietiškų traktorių ir kombainų. Pastatyta grūdų džiovykla, sandėlis. Renovuoti namai, sutvarkyta aplinka. Šalia namų išaugo didžiulis pastatas, kuriame įsikurs garažai, dirbtuvės, sandėliai ir kitos gamybinės patalpos.

Gerbia darbininkus

Edmundas Baracevičius sukūrė šešias darbo vietas. Jis ne tik reikalauja iš darbininkų kokybiško darbo, bet ir rūpinasi jų gerove. Netoliese buvo parduodama sodyba. Nupirko. Galės gyventi savo būsto neturinčio darbininko šeima.

Puiki šeimininkė jo žmona Raimonda gamina valgį darbininkams. Vyrams duodami karšti pietūs, o per javapjūtę - ir pavakariai. „Žmogus turi pavalgyti. Nevalgęs nedirbs," - paprastai savo sprendimus aiškina Edmundas.

Jis atrėžė savo darbininkams po gabalą žemės, kad turėtų kur pasisodinti bulvių. Šalia darbininkų ir paties Edmundo bulvių laukas. „Traukiam burtus, kuriam koks plotas atiteks," - šypsosi ūkininkas.

Pasibaigus darbymečiui, ūkininkas veža darbininkų šeimas ekskursijon. Pasamdo autobusą, surenka vyrus, jų žmonas, vaikus ir traukia prie jūros ar į kokį kitą Lietuvos kraštą.

Darbininkų neatleidžia iš darbo ir žiemą. Ūkyje darbo užtenka. Vyrai miške ruošia malkas ir medieną naujoms statyboms. Sandėliuose valo sėklą. Dabar jau pradeda remontuoti techniką pavasario darbams.

Jauna šeima įsitikinusi, jog matydami jų darbštumą ir tinkamą elgesį su kitais žmonėmis, pavyzdį ims trys sūnūs ir dukra.

MŪ inf.