Šakiai. Griškabūdyje gyvenantys Lina ir Romanas Laurinaičiai, prieš penkerius metus įveisę 1 ha slyvų, kriaušių ir vyšnių sodą, džiaugiasi šių metų vaisių derliumi. Nors vasara buvo sausa ir karšta, šeimos sodo vaismedžiai užderėjo gausiai.

Šeimos sodo idėją pedagogai L. ir R. Laurinaičiai parsivežė iš kelionės po Norvegiją. Pagalvojo, kodėl Lietuvoje neįveisus šeimos sodo, kad su vaikais galėtų jį prižiūrėti ir vaisius skinti?

Pradėję domėtis vyšnių, slyvų, kriaušių veislėmis, jų auginimu, ieškojo informacijos internete, tarėsi su specialistais sodininkais.

Pagrindinį plotą sode užima slyvos. Be stambiavaisių desertinių vyšnių Groniasta, Igruška, Pandy, dabar jų sode dar galima paragauti ir desertinių slyvų bei kriaušių. Dėl įvairovės augina ir remontantinių aviečių Polka. Dar likęs 1 ha žemės, kuriame planuojama įveisti kriaušes. Augintų daugiau vyšnių, trešnių, bet nesugalvoja, kaip derančius vaismedžius apsaugoti nuo paukščių antplūdžio. Medžius dengia tinklais, bet paukščiai vis tiek žalos padaro.

Derančių vaismedžių nuo paukščių neapsaugo nė tinklai

Laurinaičiai derlių realizuoja Šakių, Marijampolės ir Kauno turguose. Sodino įvairių rūšių vaismedžius, kad prekiaudami turguje turėtų įvairesnės produkcijos. Ieškojo pirkėjo, kad supirktų vaisius, tačiau nepavyko rasti. Pirkėjai labiau dairosi uogų - bruknių, mėlynių, spanguolių.

Slyvos

Anot R. Laurinaičio, desertinių slyvų vaisiai turi būti pakankamai stambūs, skanūs, pageidautina tvirtos minkštimo konsistencijos. Pasirinkus skirtingo sunokimo slyvų veisles, jų vaisiais galima mėgautis gana ilgai, nuo liepos pabaigos iki spalio.Tuomet bus ir desertui, ir kompotams, ir šaldymui.

Šeimos sode auga skirtingo ankstyvumo desertinės derlingos slyvų veisles. Nors dalis šių veislių yra savidulkės, tačiau jos yra puikios kitų veislių dulkininkės.

Anksčiausiai, liepos pabaigoje, pradėjo derėti Herman ir Kometa, Early Gold, rugpjūčio pradžioje - Čačana Rana, rugpjūčio antroje pusėje - Čačana Lepotika, rugsėjo viduryje - Jojo, o vėliausiai, rugsėjo pabaigoje - Empress.

Herman - vaisiai gražūs, vengrinio tipo, skanūs, transportabilūs, vidutiniai ar didesni už vidutinius (25-45 g), pradeda derėti dar anksčiau už Kometa. Veislė savidulkė.

Čačana Rana pradeda derėti, kai baigia derėti ankstyvos slyvos Herman. Vaisiai dideli (40-60) g), vengrinio tipo, skanūs, odelė rausvai violetinėsu pilkšvu ar melsvu atspalviu,minkštimas gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgščio skonio, aromatingas. Dažnas pirkėjas nepatiki, kad tai lietuviškos slyvos. Veislė kryžmadulkė. Geriausia dulkininkė Čačana Lepotika.

Čačana Lepotika vaisiailabai stambūs (iki 40-50 g), vengrinio tipo, skanūs, tamsiai mėlynos spalvos su ženkliu pilkšvu beveik baltu apnašu. Dera gausiai ir kasmet. Kadangi tvirtai laikosi ant šakų, skonio pagerinimui galima ilgiau palaikyti ant medžio. Veislė savidulkė, gera kitų slyvų veislių dulkininkė, ypač gera dulkininkė Čačana Rana.

Jojo- vertinga naujos kartos gerai deranti ir su labai skaniais vaisiais slyvų veislė rudens sezonui.

Vaisiai stambūs (35-40 g), vengrinio tipo, gražūs, tamsiai violetiniai, labai skanūs. Dera greitai ir gausiai, slyvos auga tiesiog kekėmis kaip vynuogės. Veislė savidulkė.

Empress - labai derlinga, vėlyva slyvų veislė, vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Vaisiai labai stambūs, 60-80 g svorio, vengrinio tipo, skanūs, įsaulyje sunokusių odelė tamsiai mėlyna su apnašu, o kur saulės mažiau - mėlynai bordinė su melsvu apnašu, su grioveliu.

Vaisiuose yra labai geras rūgščių ir cukrų santykis, skanūs, išsilaiko iki 1 mėnesio. Itin geromis sąlygomis galima išlaikyti iki 2 mėnesių. Veislė kryžmadulkė. Geros dulkininkės - Bluefree, President, Stanley, Valor, Italų vengrinė, Čačana Lepotika.

Sode slyvas pasodino 4 x 2 m atstumu. Patirtis parodė, jog hibridinių slyvų Kometa, Early Gold vaismedžiai išaugo augesni, todėl reikia juos sodinti sode rečiau - 4 x 3-4 m atstumu, nes jiems augant reikia daugiau erdvės. Labai gausiai derėjo Kometa ir Erly Gold, jų šakos tiesiog buvo aplipusios vaisiais. Kitą pavasarį planuoja riboti šių hibridinių slyvų veislių derėjimą - retins slyvų užuomazgas, tuomet vaisiai išaugs didesni ir medeliai ilgiau, iki 10-18 metų, derės, nes kasmet labai gausiai derėdami - jie labai nusialina ir labai sutrumpėja jų amžius sode.

Kadangi žemės yra labai derlingos (našumas siekia 56 balus), todėl vaismedžius papildomai tręšė (minimaliai) 2 kartus kompleksinėmis ir tik azotinėmis trąšomis (amonio salietra) - po saujelę kiekvienam medeliui. Slyvas pavasarį patręšė dolomitmilčiais. Per sausras laistė tvenkinio vandeniu, tačiau vandens pritrūko.

Kitais metais laukiama gausesnio derliaus, tad pavasarį Laurinaičiai ims žemės mėginius ištirti agrocheminėje laboratorijoje, kad tiksliau žinotų kaip reikia patręšti augančius vaismedžius. Vėliau tirs lapus, kad sužinotų, kaip augalai įsisavina maisto medžiagas.

Kriaušės

Susidomėjimas kriaušėmis pastaruoju metu pradeda didėti. „Kriaušes formuojame iki 2,5 (3) m aukščio, kad būtų patogiau nuskinti vaisius", - sako R. Laurinaitis.

Sode auga kriaušių veislės įskiepytos į pusiau žemaūgį poskiepį - paprastojo svarainio kloną (Cydonia oblonga) S1. Poskiepis vidutiniškai augus (vaismedžiai 60 proc. dydžio, palyginus su sėkliniu poskiepiu), ištvermingas šalčiui, bet labai šaltomis besniegėmis žiemomis vaismedžiai mažiau ištvermingi. Svarbiausia, kad kriaušių su svarainio poskiepiais medeliai būna 1,5-3 kartus mažesni, o derlius 1,5-2 kartus didesnis negu su sėkliniais miškinės kriaušės poskiepiais. Lyginant su miškinės kriaušės poskiepiais, svarainio poskiepiai 2-3 metus paankstina derėjimą.

Kriaušių sodinukai pasodinti humusingoje, laidžioje vandeniui, lengvo priemolio dirvoje, 4 x 4 m atstumu. Auginant kriaušių vaismedžius su S1 poskiepiu sode reikia atramų. Kriaušės pradeda derėti antrais trečiais metais po sodinimo. Po 5 metų nuo vieno vaismedžio galima priskinti iki 12-15 kg vaisių.

Anksčiausiai sode derėjo Žiul Gijo, paskui Isolda, rugsėjo pabaigoje pradės noktiGeneral Lekleark ir Konferencinė.

Žiul Gijo (Jules Guyot) - vasarinė kriaušių veislė, sukurta Prancūzijoje. Vaisiai prinoksta rugpjūčio pabaigoje, vartojami apie dvi savaites. Jie vidutinio stambumo ir transportabilumo. Odelė plona, skynimo brandoje žalsvai gelsva, vėliau - geltona, įsaulyje kartais raustelėjusi. Minkštimas gelsvai baltas, pusiau tirpstantis, sultingas, granulių nedaug. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą nepakankamai ištvermingi, rauplėms atsparūs. Vainikas retokas, piramidiškas. Su svarainio poskiepiais suauga gerai.

Isolda- derlinga vasarinė veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai stambūs (160 - 230 g), išvaizdūs, forma ir spalva panašūs į Jules Guyot veislės vaisius, žalsvai geltoni su išsiliejančiu raudoniu, aukštesnės kokybės, labai skanūs. Prinoksta rugpjūčio vidurio - rugsėjo pradžioje, minkštimas švelnus, sviestinis, baltos spalvos, tirpstantis burnoje, labai sultingas, aromatingas, granulių nedaug.

Vaismedžiai nedidelio augumo. Vidutiniškai ištvermingi žiemą, atsparūs rauplėms (rauplėmis beveik neserga) ir rudajam puviniui. Derėti pradeda labai anksti, dera itin gausiai ir reguliariai. Verta auginti kaip vasarinę kriaušių veislę su skaniais ir sultingais vaisiais.

General Lekleark - vėlyva rudeninė veislė, sukurta Prancūzijoje. Vaisiai gražūs, puikaus skonio, stambūs ar labai stambūs, aukso geltonumo. Minkštimas gelsvai baltas, tirpstantis, sultingas, saldus, su vos juntama rūgštele, aromatingas, beveik be granulių. Prinoksta rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, vartojami spalio pabaigoje - lapkričio mėnesį. Saugyklose laikosi iki sausio mėnesio. Dera kasmet gausiai. Vaismedžiai žiemą mažiau ištvermingi. Veislė rauplėms ir rudajam puviniui atspari. Veislė vertinama dėl puikių kriaušių ir pastovaus gero derėjimo.

Konferencinė - vėlyvoji rudeninė kriaušių veislė, sukurta Anglijoje. Kriaušės skinamos rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, vartojamos iki gruodžio mėnesio. Jei laikomos saugyklose su kontroliuojama atmosfera, išsilaiko kelis mėnesius ilgiau. Vaisiai butelio formos. Odelė žalsvai gelsva, rūdėta. Minkštimas gelsvai baltas, sultingas, be granulių. Vainikas piramidės formos, vidutinio tankumo. Vaismedžiai vidutinio augumo. Sodintinos šiltesnėse sodo vietose. Vaismedžiai derėti pradeda anksti, derlingi. Gerai suauga su svarainiu S1.

„Lietuvoje dažniausiai prekiaujama atvežtiniais vaisiais, todėl norėjosi mūsų pirkėjams pasiūlyti šviežių, tik ką nuo medžio skintų natūraliai sunokusių gardžių vaisių - desertinių vyšnių, slyvų ir kriaušių", - pasakoja Romanas, drauge su žmona nusprendę vasaras skirti sodininkavimui. Jiems talkina dukra moksleivė Donata ir sūnus studentas Aleksas.

MŪ inf.