Briuselis/Kaunas. Europos Sąjungoje apie 10 milijonų žmonių dirba žemės ūkyje, 76 proc. jų - ūkių valdytojų šeimos nariai. Iš viso ES žemės ūkyje užimta  4,4 proc. visų dirbančiųjų. Lietuva išskiriama kaip šalis, kurioje daugiausia ūkių valdo moterys.

Beveik trys ketvirtadaliai (72,8 proc.) visų ES žemės ūkio sektoriaus darbuotojų dirba septyniose šalyse: Rumunijoje, Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Vokietijoje.

Žemės ūkyje - ketvirtadalis rumunų

Keturiose valstybėse narėse gyventojų užimtumas žemės ūkyje sudarė daugiau kaip 10 proc. visų šalies dirbančiųjų: Rumunijoje (25,8 proc.), Bulgarijoje (18,2 proc.), Graikijoje (11,0 proc.) ir Lenkijoje (11,0 proc.). Mažiau nei 2 proc. žmonių dirba žemės ūkyje Vokietijoje (1,4 proc.), Švedijoje (1,3 proc.), Belgijoje (1,2 proc.), Maltoje (1,2 proc.), Jungtinėje Karalystėje (1,1 proc.) ir Liuksemburge (0,8 proc.).

Žemės ūkis buvo svarbiausias pirminio ūkio sektoriaus komponentas. Nacionalinėse ataskaitose pirminiam žemės ūkio sektoriui priskiriamos trys veiklos rūšys: žemės ūkis (augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir su ja susijusios paslaugos), miškininkystė, žvejyba ir akvakultūra ir kt.

Daugumoje valstybių narių miškininkystėje ir žvejyboje dirbančių žmonių proporcijos buvo labai mažos. Užimtumas miškininkystėje viršijo 20 proc. pirminio ūkio sektoriaus darbo jėgos Švedijoje (40,2 proc.), Slovakijoje (34,7 proc.), Estijoje (29,2 proc.), Latvijoje (24,5 proc.) ir Suomijoje (20,8 proc. Užimtumas žvejybos veikloje nesiekė 5 proc. pirminio ūkio sektoriaus darbo vietų nė vienoje iš šalių, išskyrus Maltą (23,9 proc.) ir Ispaniją (5,2 proc.) .

Kaip nurodoma 2016 m. Darbo jėgos tyrime, ES šalyse jaunesni kaip 40 metų darbuotojai sudaro 42,4 proc. visų dirbančiųjų (žemės ūkyje jų dalis sudaro 31,8 proc.), 40-64 m. amžiaus dirbantieji sudaro 55, 2 proc. (žemės ūkyje jų dalis siekia 59,2 proc.), vyresnių kaip 64 metų dirbančiųjų yra 2,4 proc. (žemės ūkyje jų dalis siekia 9 proc.).

Daugiausia jaunimo - Danijoje ir Liuksemburge

Žvelgiant į nacionalinius duomenis, visų iki 40 metų amžiaus dirbančių žmonių dalis visose šalyse buvo didesnė nei žmonių, dirbančių žemės ūkyje, išskyrus Liuksemburgą ir Daniją. Visose šalyse žemės ūkyje dirbančių 65 metų ir vyresnių žmonių dalis buvo didesnė palyginti su visos darbo rinkos vidurkiu.

Didžiausia jaunų žmonių (iki 40 metų) dalis žemės ūkio sektoriuje yra Liuksemburge (50,0 proc.) ir Danijoje (44,7 proc.). Mažiausiai jaunų (iki 40 metų) žemės ūkyje darbuotojų yra  Portugalijoje (13,9 proc.).

Šešiose valstybėse 65 metų ir vyresni žmonės sudarė daugiau kaip 15 proc. darbuotojų, o aukščiausias jų lygis buvo Portugalijoje (41,6 proc.) ir Airijoje (21,7 proc.). Visose šalyse, išskyrus Liuksemburgą, Portugaliją ir Daniją, darbuotojai nuo 40 iki 64 metų sudarė daugiau kaip pusę visų dirbančiųjų.

Išsiskiria lietuvės ūkių valdytojos

ES šalyse moterys sudaro 35,1 proc. žemės ūkio darbo jėgos. Tai mažiau už visos darbo rinkos vidurkį (45,9 proc.). Moterys sudarė daugiau nei 40 proc. žemės ūkio darbo jėgos tik penkiose valstybėse narėse, t. y. Austrijoje (44,5 proc.), Rumunijoje (43,1 proc.), Lenkijoje, Graikijoje ir Slovėnijoje (41,1 proc. kiekvienoje iš trijų šalių). Mažiausiai moterų buvo Danijos (19,9 proc.)  ir Airijos (11,6 proc.) žemės ūkiuose.

2013 m. ES šalyse (vertintos 27 šalys, nes Kroatijos duomenys nebuvo prieinami) mažiau nei trečdalis (27,9 proc.)  ūkių valdytojų buvo moterys. (Ūkio valdytojas yra tas asmuo, kuris organizuoja ūkio veiklą. Lietuvoje  dažniausiai ūkio valdytojas yra ir ūkio savininkas).

Moterys sudarė mažiau nei pusę ūkių valdytojų visose valstybėse narėse. Daugiausia moterų ūkių valdytojų buvo Lietuvoje (47,1 proc.) ir Latvijoje (45,2 proc.). Suomijoje, Maltoje, Vokietijoje, Danijoje ir Nyderlanduose ūkių valdytojų moterų skaičius neviršijo 10 proc.

Net 75,6 proc. visų nuolatinių žemės ūkio sektoriaus darbuotojų sudaro ūkių valdytojų šeimos nariai. Tik keliose šalyse daugiau nei 50 proc. darbo jėgos sudarė ne šeimos nariai: Čekijoje (74,2 proc.), Slovakijoje (72,4 proc.), Prancūzijoje (59 proc.) ir Estijoje (53,6 proc.) .

2015 m. 28 proc. ES gyventojų gyveno kaimo vietovėse. Dvylikoje valstybių narių didžiausia gyventojų dalis gyveno kaimo vietovėse.

Analizėje teigiama, kad Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų (56,2 proc.) gyvena kaimo vietovėse. Tačiau Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 metais kaime gyveno tik 33 proc. gyventojų. Statistikos departamentas paaiškino, kodėl „Eurostato“ tarnyba pateikė kitokią informaciją. Pasirodo, pagal „Eurostato“ kriterijus Lietuvoje yra tik 6 miestai, o likusieji miestai ir gyvenvietės priskiriami kaimo vietovėms.

MŪ inf.