Vilnius. Lietuvoje ne tik plečiami ekologiškai dirbamos žemės plotai, bet ryškėja ir tvarkybos poreikis – auga sertifikuotų perdirbimo, transportavimo, prekybos įmonių skaičius.

VšĮ „Ekoagros“ duomenimis,  2002 m., pradėjus sertifikuoti ekologiškų produktų tvarkybą, apimančią perdirbimo, prekybos, importo veiklas, Lietuvoje buvo sertifikuota 17 tokių įmonių. Po dešimtmečio, 2012-aisiais, sertifikuotos jau 102 įmonės, pernai šis skaičius išaugo iki 286.  

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ekologinei gamybai skiriamos žemės plotai ES šalyse nuolat didėja. Lietuvoje, nors pačių ūkių šiuo metu nedaugėja, ekologiškai dirbamos žemės plotai taip pat auga ir šiuo metu užima apie 8 proc.

„Pastaruosius kelerius metus daugėjo sertifikuotų subjektų, užsiimančių didmenine prekyba fasuotais ir paženklintais produktais, prekyba grūdais, nuotoline prekyba internetu. Ir ypač padaugėjo besiverčiančiųjų ekologiškų produktų importu iš trečiųjų šalių“, – sako VšĮ „Ekoagros“ 3-iojo skyriaus, atsakingo už tvarkybos sertifikavimą, vadovė Reda Butkevičiūtė.

Jos teigimu, pagyvėjimo vis dar stinga ekologiško visuomeninio maitinimo veikloje, Lietuvoje tėra penki sertifikuoti ūkio subjektai.

Nedaugėja ir užsiimančiųjų perdirbimu savo ūkyje, nors R. Butkevičiūtės teigimu, čia mūsų šalyje yra dar daug neišnaudotų galimybių. Pavyzdžiui, Lietuvoje pirminėje ekologinėje gamyboje vyrauja augalininkystė, didžiąją produkcijos dalį sudaro javai. Tačiau apie 80 proc. javų yra eksportuojama. Tad rinkoje galėtų būti daugiau perdirbtos augalininkystės produkcijos.  

„Ekoagros“ taip pat atlieka patikras pagal kitų šalių nacionalinius bei privačius standartus, suteikiančius produkcijai pridėtinės vertės ir atveriančius kelius į tam tikras rinkas: „BioSuisse“ sertifikatas reikalingas norint įeiti į Šveicarijos ekologiškų produktų rinką. Vokietijoje reikalingas „Naturland“ ar „Bioland“. Švedijos vartotojui puikiai žinomas „KRAV“ ženklas.

Pernai pirmieji Lietuvos gamintojai sertifikavosi pagal JAV Žemės ūkio departamento Nacionalinės ekologijos programos reikalavimus. Šis standartas reikalingas šalyse, nepripažįstančiose ES ekologinės gamybos standarto, pvz., Taivane. Dar vis neišnaudota sertifikuotos ekologiškos kosmetikos, tekstilės niša.  

Įstaiga išduoda siuntų patvirtinimo sertifikatus eksportui į JAV, Pietų Korėją, Japoniją, Turkiją, Izraelį, retkarčiais siuntų patvirtinimo sertifikato paprašoma ir ES šalyse.

R. Butkevičiūtė primena, jog Jungtinė Karalystė, išstojusi iš ES, taps trečiąją šalimi. Taigi užsiimantiems ekologiškų prekių importavimu iš šios šalies reikės sertifikuoti importo iš trečiųjų šalių veiklą.

Ekologinės gamybos kontrolė apima visus etapus nuo produkto pirminės gamybos iki jo saugojimo, perdirbimo, transportavimo, pardavimo ir tiekimo galutiniam vartotojui, taip pat atitinkamais atvejais ir ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ar subrangos veiklas – visuose etapuose būtina laikytis reikalavimų.

„Ekoagros“ teigimu, ekologiškų produktų gamintojai ir pardavėjai dažnai pamiršta informuoti apie pasikeitimus savo veikloje. Kita dažna klaida – neteisingas sąnaudų ir išeigos balansas. Lydinčiuose dokumentuose ar ženklinimo etiketėse pateikiama klaidinga informacija.
Labai svarbus faktorius kontrolėje yra galimybė atsekti produkto ekologiškumą visoje grandinėje – nuo parduotuvės lentynos ar vartotojo stalo atgal iki pat augintojo lauko ir žaliavos.

Pasak R. Butkevičiūtės, vykdant ekologiškų produktų sertifikavimo ir gamybos proceso kontrolę ne tik atliekamos įprastinės kasmetinės patikros. Vis daugiau atliekama kryžminių dokumentų patikrų, atliekančių galimų sukčiavimo atvejų prevenciją. Organizuojamos atsekamumo pratybos kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, atsakinga už ekologiškų produktų tolesnę kontrolę rinkoje.   

Pastebima, kad ir patys vartotojai taip pat domisi ir dažnai kreipiasi į įstaigą teiraudamiesi, ar tikrai tas ar kitas produktas yra ekologiškas.

„Ekoagros“, MŪ inf.