Varėna. Neseniai nuskambėjęs glifosatų likučių ekologiškų grikių produkcijoje skandalas supurtė žemdirbių bendruomenę. Apkaltinti ūkiai greičiausiai patirs ne tik materialinių nuostolių, bet ir ilgai turės kratytis nepatikimumo šleifo. Ar jie turi galimybių apsiginti?

Lietuvos agronomų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Perlojos bandymų stoties direktorė Rūta Česnulevičienė puikiai pažįsta kai kuriuos neteisėta veikla apkaltintus žemdirbius, ūkininkaujančius Varėnos rajone, ir sako negalinti patikėti tuo, kas teigiama.

„Tai garbingi ūkininkaiir bendrovių vadovai, dirbantys ekologiškai jau daug metų ir toks ūkininkavimo būdas jau tapęs jų gyvenimo būdu. Tikrai netikiu, kad galėjo pasėlius apdoroti glifosatais, kurie ekologinėje žemdirbystėje yra kategoriškai draudžiami", - sako R. Česnulevičienė.

Pasak agronomės, jai abejonių kelia pati dirvos ėminių paėmimo metodika - su kastuvėliu, o ne su grąžtu, kaip reikėtų. Be to, dirvožemio pavyzdys paimtas iš vienos lauko vietos - neva iš tos, kur susirenka vandenys ir kur yra didžiausia tikimybė aptikti pesticidų likučių.

Lietuvos agronomų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Perlojos bandymų stoties direktorė Rūta Česnulevičienė negali patikėti, kad jai gerai pažįstami ekologinių ūkių šeimininkai naudojo gamyboje neleistinas medžiagas ir mano, kad šiuo atveju žemdirbiai netgi nelabai turi galimybės apsiginti

„Konsultavausi su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktoriumi prof. Gediminu Staugaičiu, gal būtų galima paimti pakartotinį mėginį iš laukų ir ištirti jų laboratorijoje. Bet pasirodo, laboratorija neturi reikiamos akreditacijos, kad tyrimų rezultatai būtų pripažinti kaip patikimi. Neramina tai, kad ūkininkai net nėra dorai supažindinti su tyrimų rezultatais. Nelabai aišku, koks Vokietijoje atliktų tyrimų patikimumo rodiklis. Mano manymu, tokiais atvejais ėminius tyrimams turėtų imti nepriklausomi ekspertai, o ne „Ekoagros" darbuotojai", - sako dr. R. Česnulevičienė.

Tarp ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių sklando gandai, kad tokio pobūdžio skandalai gali kilti dėl to, kad auga ekologinių ūkių skaičius (2014 m. jų buvo 2475, o 2015 m. - 2672), ekologinės gamybos plotas (2014 m. - 168 tūkst. ha, 2015 m. - 220 tūkst. ha), o išmokų krepšelis nekinta. Kuo daugiau bus „blogiečių", tuo mažesnis skaičius ūkių dalysis paramą.

Jei paramos gavėjas nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, numatytos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos. Jei per įsipareigojimų laikotarpį pažeidimas padaromas pakartotinai, pareiškėjas turi grąžinti visą sumokėtą paramą.

„O gal svyla padai supirkėjui, turinčiam problemų dėl į pardavimą atiduotos nekokybiškos ekologinės produkcijos, ir todėl ieškoma „atpirkimo ožio", - dar vieną versiją kelia Varėnos rajono agronomų sąjungos pirmininkė.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis pirmiausiai visoje šitoje istorijoje sako norįs padėkoti sertifikavimo įstaigai „Ekoagros" už gerai atliktą darbą. „Tai yra esminis pavyzdys, įrodantis, kad „Ekoagros" šiuo požiūriu dirba geriau negu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Ekoagros" pirmoji ryžosi patikrinti kruopas lentynose. Būtina tikrinti galutinį produktą, prekes esančias jau parduotuvių lentynose, taip yra daroma visoje Europoje ir tokio pobūdžio skandalai kitose šalyse yra ne naujiena", - pabrėžia S. Daniulis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija visą savo narių eksportuojamą produkciją dėl glifosatų likučių tikrina net du kartus: pirmiausiai paimami ėminiai ūkiuose, o paskui - jau pristačius produkciją į vietą.

„Tarkime, eksportuojame į Austriją ekologiškus kviečius. Visada nuvežus į perdirbimo gamyklą, jie supilami į atskirą rezervinę talpą, kurioje laikomi keturias paras (už visą tai mes papildomai mokame), kol padaromi tyrimai. Taip užkertamas kelias bet kokioms abejonėms dėl produkcijos kokybės, nes tyrimai atliekami net du kartus", - paaiškino S. Daniulis.

Kartu S. Daniulis neatmeta galimybės, kad minėtu konkrečiu atveju galbūt grikių kruopas sumaišė pats ekologiškos produkcijos supirkėjas.

„Kiekvienas supirkėjas ar perdirbėjas privalo paimtus ėminių laikyti 18 mėnesių. Ekologinė gamyba griežtai reglamentuojama ir tikrai garantuojamas produkcijos atsekamumas nuo parduotuvės iki lauko", - pabrėžė Saulius Daniulis

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas iškėlė ir kitų problemų: Lietuva neturi akredituotos laboratorijos pesticidų likučiams nustatyti, o mokslininkai nėra pateikę konkrečių tyrimų, kiek laiko glifosatų skilimo produktai išlieka dirvožemyje. Pereinamasis laikotarpis iš įprastinės gamybos į ekologinę yra dveji metai, tačiau kaip rodo žemdirbių patirtis, netgi trečiaisiais metais tiriant dirvožemį gali būti rasta glifosatų skilimo produkto (metabolito) aminometifosfoninės rūgšties (AMPA) ir toks laukas nesertifikuojamas kaip ekologinės gamybos plotas.

„Bet kuriuo atveju glifosatų likučiai ekologiškoje produkcijoje yra negalimi - jokių pėdsakų, absoliutus nulis. Taisyklių privalome laikytis be išlygų!", - reziumavo Saulius Daniulis.

MŪ inf.