Kaunas. Skaitmenizacijos procesų įtaka žemės ūkiui, naujos ir agresyvėjančios augalų ligos dėl šiltėjančio klimato, paini ir netiksli traktorių registravimo statistika ir kt. naujame „Mano ūkio“ žurnale.

Dronai, robotai, dirbtinis intelektas neaplenkia ir žemės ūkio. Ar esame pasirengę inovacijų šuoliui, ar sugebėsime pasinaudoti naujų technologijų galimybėmis, klausia straipsnio autorė Astrida Miceikienė, kuri apžvelgia technologinę pažangą ir jos naudą gyvulininkystei ir augalininkystei.

Gyvulininkystės sektoriaus perspektyvas, mokslininkų įsitraukimą kuriant inovacijas, jas diegiančių specialistų trūkumą, jaunų žmonių menką susidomėjimą šia sritimi analizuoja LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.

Pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba pastaruosius devynerius metus nuolat augo, kol... Azijoje neįvyko afrikinio kiaulių maro protrūkis. Dėl AKM protrūkio pasaulinė kiaulių pašarų gamyba 2019 m. krito 11 proc. Nijolė Maršalkienė apžvelgia, kaip keičiasi kombinuotųjų pašarų gamybos apimtys pasaulyje ir Lietuvoje.

Kasmet išlieka vis ta pati tendencija: vasarinių kviečių grūdai yra labiau negu žieminių pažeisti Fusarium grybų. Dėl ko taip atsitinka, kaip to išvengti, kas yra alternatyvūs Fusarium grybų augalai šeimininkai, rašo Skaidrė Supronienė ir Gražina Kadžienė. Anot autorių, nustatyta, kad F. avenaceum, F. culmorum, F. graminearum ir F. sporotrichioides izoliatai, išskirti iš besimptomių piktžolių ir nemiglinių augalų, sukelia varpų fuzariozę vasariniuose kviečiuose.

Kad vis svarbiau piktžoles naikinti rudenį, pastebi Stanislava Maikštėnienė, analizuojanti šiltos žiemos padarinius. Ji mini, kad žiemojančios piktžolės, vegetavusios visą žiemą, pavasarį jau turi stiprią šaknų sistemą, ir joms kontroliuoti reikia intensyvesnių agrotechninių priemonių ekologiniuose ūkiuose ar didesnių herbicidų normų įprastos gamybos ūkiuose.

Apie vienos žalingiausių ligų javų pasėliuose – lapų septoriozės – plitimą ir efektyvios kontrolės principus (pavyzdžiui, vengti atsėliavimo ir supaprastinto žemės dirbimo; netaikyti tiesioginės sėjos į ražienas; subalansuoti tręšimą azoto, fosforo ir kalio trąšomis; auginti atsparesnių veislių javus) rasite Jūratės Ramanauskienės ir Karolinos Verikaitės straipsnyje.

LAMMC Žemdirbystės instituto eksperimentiniuose laukuose jau trečius metus atliekami lęšių ir avinžirnių pasėlių stebėjimai, nustatoma tarpueilių pločio ir pikžolių naikinimo būdų įtaka jų derlingumui, analizuojamos veislės, tinkamos Lietuvos laukams. Monika Toleikienė ir Žydrė Kadžiulienė dalijasi lęšių ir avinžirnių auginimo patirtimi ir pateikia rekomendacijas augintojams.

Lietuvoje yra apie 1,2–1,4 mln. hektarų nepakankamo humusingumo priesmėlių ant priemolių, įvairaus sunkumo priemolių ir molių, kurių našumą, bent teoriškai, galima padidinti iki 50 ir daugiau boniteto balų, teigia Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė. Remdamiesi faktais jie pataria, kad 4–5 laukų sėjomainos schemoje turėtų būti ne mažiau kaip trijų botaninių rūšių (miglinių, pupinių, bastutinių) augalų.

Tėvas Egidijus ir sūnus Bartas Giedraičiai iš Jurbarko r., ūkininkaujantys 300 ha žemėje, augina įvairių rūšių pasėlius (kviečius, rapsus, salyklinius miežius ir kita), eksperimentuoja su sėjos norma, tačiau labai tiksliai lakosi sėjomainos. Daugiau, kaip jiems, aktyviems kooperatyvo „Viduklė“ nariams, sekasi, sužinosite Jurgos Zaleckienės straipsnyje.

Nenašiose žemėse ekologiškai ūkininkaujančio Rokiškio r. ūkininko Bronislovo Gimbuto patirtį aprašo Rasa Jagaitė. Šiemet B. Gimbuto laukuose auginami žieminiai rugiai ir kvietrugiai, pavasarį pasėta avižų, vasarinių kviečių. Ūkininkas dalį ekologiškų sėklų ruošia pats, o dalį sertifikuotų perka iš sėklininkystės įmonių.

Esminis vaidmuo, gaminant kokybiškus pašarus, tenka geros gamybos praktikai: tai laiku pjaunama žolė, tinkamas jos vytinimas ir suslėgimas tranšėjoje ar ritinyje, idealus siloso masės hermetizavimas. Būtina vengti užteršimo žemėmis. Ne mažiau svarbus veiksnys – taisyklingai išimti silosą iš saugyklų. Tokias rekomendacijas, kaip sumažinti dujų išsiskyrimą gaminant silosą, pateikia Jonas Jatkauskas ir Vilma Vrotniakienė.

Vido Tolevičiaus straipsnyje teigiama, kad kai pašaruose trūksta energijos ar baltymų, mažėja ne tiek pieno baltymų ar riebalų kiekis, bet ir primilžis, keičiasi pieno sudėtinių dalių santykiai, blogėja pieno jusliniai rodikliai, technologinės savybės. Autorius pateikia ir pavyzdinius dviejų pieno ūkių kokybinius pašaro rodiklius sausringais metais.

Paliepių (Raseinių r.) ūkininkas R. Bentnorius įsitikinęs, kad tik kooperacija gali padėti pieno gamintojams. Jis nuo pat ūkininkavimo pradžios ieškojo galimybių pieną tiekti kooperuotai, o „Pienas LT“ nariu tapo, vos tik gimus ūkininkų kooperatyvo idėjai. Dovilės Šimkevičienės straipsnyje – argumentai, kodėl kooperacija pasiteisina.

Duomenims tarp padargo kompiuterio ir traktoriaus terminalo perduoti naudojama elektroninė Isobus sistema. Kastytis Laurinaitis, remdamasis bandomaisiais testavimais, atliktais naudojantis keturiomis skirtingų gamintojų mašinomis: Krone, Lemken, Rauch ir Amazone, analizuoja, kokie veiksmai atliekami lengvai ir paprastai, o kas kelia sunkumų ar nepatogumų.

Vairavimo sistemų taikymas skirtingoms žemės ūkio operacijoms atlikti – Eglės Jotautienės ir Antano Juosto akiratyje. Anot jų, automatinio vairavimo technologijomis didinamas atliekamų darbų tikslumas, kai tik to reikia – visai nepriklausomai nuo to, kokią žemės ūkio techniką ūkininkas naudoja.

Kodėl paini ir netiksli traktorių registravimo statistika, didžiausių žemės ūkio technikos pardavėjų bei ŽŪIKVC specialistų teiraujasi Gitana Kemežienė.

Vienas naujausių lyginamųjų testų į ringą įleido KIA Ceed pagrindu sukurtą krosoverį Xceed ir identišką su Golf platformą turintį VW T-Roc. Nors visose improvizuotose rungtyse, vertinant kėbulo ypatumus, variklio ir transmisijos darbą, valdymo savybes, komfortą, multimedijos sistemą ir panašius dalykus, vyko apylygė kova, nugalėtoju patys vokiečiai paskelbė korėjietį. Apie tai Renaldo Gabarto įžvalgos.

MŪ inf.