Kaunas, liepos 17 d. Pirmadienį, liepos 16-ąją, mirė ilgametis Lietuvos žemės ūkio akademijos (šiuo metu - Aleksandro Stulginskio universiteto) rektorius, profesorius emeritas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos nusipelnęs inžinierius Jonas Dromantas.

J. Dromantas gimė 1927 m. liepos 12 d. Sausių kaime (Kretingos apskritis). Iš savo darnios ir gausios šeimos būsimasis profesorius atsinešė į gyvenimą darbštumą, principingumą ir optimizmą. Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mechanizacijos fakultetą su pagyrimu baigė 1952 m. ir kaip gabus absolventas buvo paliktas dirbti fakultete. Jau po dvejų metų J. Dromantas buvo paskirtas fakulteto dekanu. Nuo to laiko prasidėjo sudėtingas ir sunkus organizatoriaus ir vadovo darbas. Studentų ir darbuotojų vertinimu dekanas buvo darbštus ir kūrybingas, sugebėdavo rasti bendrą kalbą su studentais ir darbuotojais, ypatingą dėmesį skyrė dėstytojų kvalifikacijai ir rengiamų inžinierių studijų kokybei gerinti.

1965 m. Jonas Dromantas paskiriamas Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos (dabar Agroinžinerijos instituto) mokslinio tyrimo instituto direktoriumi. Vadovaudamas institutui ir pats įsitraukė į mokslinį darbą, analizavo ir tobulino tuo metu gaminamo žolės miltų  agregato mechanizmus, pasiūlė jį naudoti grūdams džiovinti. Dirbant institute jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus ir mokslinio bendradarbio vardai.

Tiriamajame institute J. Dromantas dirbo 10 metų. Per šį laikotarpį moksliniai bendradarbiai apgynė vieną daktaro (dabar habilituoto daktaro) ir 56 mokslų kandidato disertacijas, mokslo darbų tyrimams buvo pastatytas dirvos kanalas, įkurtos eksperimentinės dirbtuvės, pastatyti gyvenamieji namai darbuotojams. Tuo pat metu jis dėstė Akademijoje, vadovavo studentų kursiniams projektams. 1974 m. jam suteiktas docento mokslinis pedagoginis vardas.

1975 m. J. Dromantas paskirtas Lietuvos žemės ūkio akademijos rektoriumi. Jis labai rūpinosi darbuotojų kvalifikacija, studijų kokybės gerinimu, akademinio miestelio statyba. Rektorius buvo daugelio mokslinių tarybų pirmininku arba nariu. Su bendradarbiais parašė ir išleido vadovėlį „Mašinų detalių projektavimo pagrindai", parengė daug metodinės medžiagos studentams. Dalyvavo rengiant enciklopedijas, buvo Žemės ūkio enciklopedijos mokslinės redakcijos tarybos pirmininkas, daugelio enciklopedijos straipsnių autorius ir konsultantas, nuo 1959 m. - „Žemės ūkio" žurnalo redakcijos kolegijos narys. Jo plunksnai priklauso daugiau kaip 150 mokslinių ir populiarių straipsnių įvairiuose žurnaluose ir laikraščiuose. 1984 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Rektorius net išėjęs į pensiją konsultavo studentus, aktyviai dalyvavo Mechanikos katedros ir Universiteto veikloje. Nepaisant patirtų gyvenimo negandų profesorius visada buvo jaunatviškas, energingas, spinduliuojantis dvasinę šilumą.

Bendradarbiai, kolegos ir studentai visada prisimins profesorių kaip plačios erudicijos, tolerantišką, kūrybišką, reiklų sau ir kitiems asmenybę, geranorišką, gyvenimo džiaugsmo kupiną žmogų.

Velionis bus pašarvotas liepos 18 d. Saulėtekio koplyčioje, Krėvės pr. 95a, Kaune. Karstas išnešamas 19 d. 12 val., laidotuvės - Kairėnų kapinėse Vilniuje.

ASU inf.