Kaunas. Žurnalas „Mano ūkis“ mini 25 metų sukaktį. Dėkojame ištikimiems skaitytojams, žemdirbiams ir jų organizacijoms, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojams, mokslininkams, žemės ūkio specialistams, agroverslo įmonėms, akademiniam jaunimui už paramą ir buvimą kartu.
Pirmuose šio jubiliejinio žurnalo puslapiuose susipažinsite su redakcijos kolektyvu ir sužinosite, kaip kūrėsi, tobulėjo ir keitėsi žurnalas, kokį kelią nuėjo per 25 metus. „Steigdami „Mano ūkio“ redakciją siekėme, kad leidinyje vyrautų dalykinė informacija, nebūtų pigaus politikavimo ir tuščiažodžiavimo, kad informacija būtų aktuali žemdirbiams, pasitarnautų priimant sprendimus. Redakcija garbingai vykdo šią misiją“, – sako LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis.
Rubrikoje „Kas Kur Kada“ pristatomos naujovės: žemės verčių žemėlapiai, praktinė mokslininkų G. Staugaičio ir Z. Vaišvilos knyga „Dirvožemio agrocheminiai tyrimai“.
Žemės ūkio kooperacijos nepavyksta išjudinti ir įsukti. Galbūt naujas požiūris padės rasti neišnaudotų galimybių. Astos Laukaitienės pokalbis su „Kurk Lietuvai“ dalyviais tarptautinės patirties turinčiais profesionalais Vėjūna Žalalyte ir Tomu Jankumi, kurie tiki, kad keičiantis kartoms, kuriantis paramos mechanizmams, tobulėjant technologijoms, ūkininkai supras kooperacijos naudą.
Rasa Jagaitė straipsnyje apie žemės ūkio kooperatyvą „Jukagros“, į kurį susibūrė Jonavos, Ukmergės ir Kaišiadorių rajonų ūkininkai, kalbina vieną iš įkūrimo iniciatorių, valdybos narį Saulių Stirną. Jis teigia, kad pirmieji metai ir rezultatai nenuvylė.
Agroversle darbuotojų premijavimas nėra naujiena. Vis dėlto Tadas Lukošius pabrėžia kelis teisinius ir Darbo kodekse įtvirtintus dalykus. Pavyzdžiui, kad skatinamoji premija turi atitikti du kriterijus: pirma, ji turi būti skiriama išimtinai darbdavio valia, o antra, premija turi būti skiriama ne už konkretų atliktą darbą, o išskirtinai kaip individualus darbuotojo paskatinimas, apdovanojimas.
Svečiuose po 25 metų – pas Anykščių r. ūkininkus Daivą ir Vytautą Abraškevičius. Jurgos Zaleckienės straipsnyje pažvelgta, kas pasikeitė žemdirbių gyvenime per tą laikotarpį. Gimė ir užaugo sūnus Andrius, kuris ateityje planuoja perimti ūkį, Daiva rado naują pomėgį – tapybą. Nors Abraškevičiai nebeaugina nei karvių, nei bulvių, tradicinių žemės ūkio augalų neatsisako. Pernai prikūlė 1 000 tonų bendro derliaus.
Algirdas Jakubčionis istoriškai pažvelgia į žemės ūkį XIX a. ir XX a. sandūroje. Autorius teigia, kad mūsų agrarinėje šalies istorijoje buvo ne vienas lūžis, pakreipęs įvykių eigą nauju keliu. Vis dėlto pieno ir mėsos gamyba – vienos svarbiausių ir modernios Lietuvos žemės ūkio šakų.
Gerai apgalvoti žieminių kviečių auginimo agrotechniką ypač svarbu, siekiant suformuoti planuojamo produktyvumo pasėlius, kad savikaina neviršytų 100 eurų už grūdų toną. Albinas Šiuliauskaspateikia naudingų dirvų ruošimo sėjai įžvalgų, tręšimo normų skaičiavimų.
Kokie kenkėjai dažniausiai pridaro žalos žieminių rapsų pasėliuose ir kaip nuo jų apsiginti. rašo Roma Semaškienė ir Simonas Saikauskas. Anot jų, būtina nuo ankstyvo pavasario stebėti kenkėjų gausumą pasitelkus gaudykles, apžiūrint augalus ir rinktis veiksmingas apsaugos priemones.
Vertingas augalas, kurį galima plačiai naudoti maisto, tekstilės, farmacijos, statybų, automobilių pramonėje ir net energetikos srityje – tai kanapės. Augalai mėgsta tinkamai drėkinamą ir gerai vėdinamą dirvožemį. Dažniausios kanapių ligos: fuzariozė, pilkasis pelėsis, miltligė, juodoji dėmėtligė, taip pat bakteriozės ir virozės. Apie tai ir daugiau Lenkijos mokslininkų straipsnyje.
Kokius česnakus sukrausime į sandėlius ir kiek laiko pasiseks išlaikyti juos sveikus, lemia daugelis veiksnių. Vieni iš svarbiausių – česnakams būtina bent 3–4 metų sėjomaina ir kaip sodinamąją medžiagą reikia naudoti tik sveikus česnakus; gerų rezultatų duoda skiltelių apdorojimas biologiniais preparatais. Elena Survilienė išsamiai aprašo česnakų ligas ir jų įveikimo būdus.
Kaip iškeitę gyvenimą Vilniuje į Varėnos r. esantį Voriškių kaimą kuria modernų ūkį Dalija ir Stasys Barkauskai, padedami sūnaus Mariaus, pasakoja Dovilė Šimkevičienė. Pieno ūkio šeima jau ketina atsisakyti ir rengiasi pereiti į mėsinę gyvulininkystę.
Ar didelėse fermose gyvūnai serga dažniau? Ar natūralus elgesys rodo gerovę? Ar izoliuoti gyvūnus ūkyje? Ar visada pagrįstai kalbame apie gyvūnų kančias? Šie klausimai analizuojami straipsnyje „Gyvūnų gerovės sampratą lemia mokslas ar emocijos?“
Veršelių išputimo priežastys ir gydymo būdai – Mindaugo Urbučio, Dovilės Malašauskienės, Mindaugo Televičiaus, Ramūno Antanaičiostraipsnyje. Autoriai primena, kad kai išputimas nėra labai pažengęs, veršeliams su pašaru galima duoti daugiau valgomosios druskos (4 proc. raciono), esant smarkiam išputimui, veterinarijos gydytojas turėtų veršelį zonduoti.
Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro duomenys rodo, kad per 2019 m. įregistruota gerokai mažiau žemės ūkio technikos nei ankstesniais metais. Remigijus Zinkevičius straipsnyje analizuoja ir aptaria gausius duomenis.
Gitana Kemežienė kalbina žemės ūkio mašinomis prekiaujančių įmonių atstovus, kurie išsako mintis, kaip turėtų būti skatinamas technikos parko modernizavimas.
Škotas A. Maikle 1788 m. užpatentavo kūlimo aparatą, kurį sudarė būgnas su keturiais mediniais skarda padengtais spragilais. Būgną gaubė lygaus paviršiaus medinis pobūgnis. Tai buvo javų nuėmimo naujos eros pradžia. Kūlimo aparato konstrukcija sparčiai buvo tobulinama. Kokie tobulinimai diegiami šiuolaikiniuose daugiabūgniuose klavišiniuose kombainuose, dalijasi Liudvikas Špokas.
Eglė Jotautienė ir Antanas Juostas pristato nuotolinio stebėjimo sistemas, kurios padeda optimizuoti technikos darbo laiką, valdyti duomenis, analizuoti mašinos darbinius parametrus, atlikti mašinos diagnostiką ir kita.
Pristatančio naujienas iš visureigių pasaulio Renaldo Gabarto akiratyje ir asmeninėje patirtyje šį sykį Land Rover Discovery Sport. Tai, anot autoriaus, neabejotinas Premium segmento atstovas, tik ant pečių užsimetęs 1 698 l talpos „kuprinę“ ir įsispyręs į tvirtus turistiniams žygiams skirtus batus. Be to, technologiškai jis beveik identiškas taip pat pernai pavasarį pasirodžiusiam Evoque.
Malonaus skaitymo!
Taip pat šia tema skaitykite
-
G. Nausėda: „Nemuno aušrai“ užsidegs raudonos lemputės
2024-11-26 -
Visų Šventųjų ir Vėlinių iškilmės: prisimename išėjusiuosius
2024-10-31 -
Žinomas verslininkas A. Alešiūnas nuteistas už sukčiavimą
2024-10-22
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)