Vilnius. Kaip pasielgtumėte būdamas vilniečiu, gyvenančiu su šeima,  jei jūsų tėvai nebepajėgtų ūkininkauti? Trisdešimt ketverių Voldemaras Maziliauskas sako, kad apsispręsti nebuvę sunku -  nuo vaikystės augo Kaišiadorių rajone. Pasirinkimą perimti motinos ūkį  palaikė žmona ir paauglys sūnus.

„Apsisprendimą lėmė tikėjimas, kad šis verslas perspektyvus, kad su juo galima sieti šeimos ateitį", - sako Voldemaras.  Žinoma, dar vienas pliusas, kad ūkis netoli sostinės -  Kaišiadorių rajone ir Elektrėnų savivaldybėje. Sūnus mokosi, o žmona dirba mieste, tačiau, kaip sako Voldemaras, „nesame prisirišę prie asfalto ir su laiku planuojame persikelti gyventi į kaimą".

ElvyraMaziliauskienė perdavė ūkį sūnui pagal „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos" priemonę. Šis iškart pasinaudojo parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, už gautus pinigus įsigijo traktorių. Voldemaras ūkininkauti pradėjo tik 2012 m. birželį, tad jis dar tikrai „labai jaunas" ūkininkas.

Dabar Voldemaras dirba 160 ha žemės, iš jų nuosavas vos 20 ha, augina 20 mėsinių galvijų, limuzinų ir mišrūnų, laiko 7 karves žindenes. Ūkio technika - trystraktoriai ir senas kombainas. Ūkis mišrus - gyvulininkystės ir augalininkystės, žemės nepalankios, labiau tinkamos gyvuliams auginti, nei geriems derliams pasiekti. Voldemaras sėja rapsus, kviečius, kvietrugius, miežius pašarams. Pašarų gyvuliams pagamina pats, tik buliukams perka priedų racionui papildyti. Gyvuliai per vasarą laikomi aptvare, žiemą - tvarte. Vasarą ūkininkui talkina vienas žmogus, per žiemą Voldemaras darbus nudirba su šeima.

„Mėsiniai galvijai nėra reiklūs, juos, palyginti su pieno ūkiais, nesudėtinga auginti, ir investicijų mažiau reikia, o šaka labai perspektyvi, sparčiai besivystanti. Čia galima dirbti šiuolaikiškai, našiai, efektyviai", - savo pasirinkimu neabejoja Voldemaras. Tiesa, rengdamasis ir jau pradėjęs ūkininkauti, jis aplankė ir užsienio šalis, ir Lietuvos ūkininkus, auginančius galvijus, lankė seminarus, lauko dienas, tad žinių bagažas, palyginti su pradžia, jau nepalyginamas. „Esu žingeidus, mane viskas domina, noriu ūkininkauti pažangiai, būti viskam pasirengęs,  taikyti inovacijas", - pasakoja ūkininkas.  Kaime mielai laiką leidžia ir prie visų darbų tėčiui padeda sūnus Martynas. Voldemaras svarsto, kad visai gali būti, jog sūnus studijuos Aleksandro Stulginskio universitete ir liks ūkininkauti.

Paklaustas, kokia aplinka jį supa, ar yra jaunų ūkininkų, Voldemaras pasakoja, kad šalia yra keli dideli augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai, o dauguma - smulkieji, kuriuose ūkininkauja vyresnio amžiaus žmonės. Su kaimynais Voldemaras randa bendrą kalbą, aptaria ūkio reikalus, pasidalija patirtimi ir rūpesčiais.

Jaunasis ūkininkas domisi naujojo programinio laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos galimybėmis: „Jei tik bus man tinkama priemonė, būtinai pretenduosiu gauti paramą, norėčiau statyti fermą, plėsti galvijų ūkį".

Voldemaras pasakoja nemažai keliavęs po užsienį, džiaugęsis sutvarkytomis pakelėmis, gražiais javų laukais, tačiau sako manantis, kad ir Lietuva pastaruoju metu jau niekuo nenusileidžia kitoms valstybėms. „Kai važiuoju Lietuvos keliais, matau, kaip gražėja laukai, mažėja apleistų plotų, pakelėse nebesimato krūmokšnių, viskas sutvarkyta, ir čia daug nusipelno žemdirbiai, kurie tvarko kraštovaizdį, puoselėja švarią ir sveiką aplinką". Voldemaras didžiuojasi esąs ūkininkas, vienas iš tų, kurie gražina Lietuvą.

Komentuoja Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistas Jonas Pupius:

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - programa) priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos" nuo 2007 m. buvo patvirtintos 2 325 paramos paraiškos ir išmokėta daugiau nei 69 mln. litų. Pagal programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" jaunieji ūkininkai dažniausiai įsigydavo žemės ūkio techniką ir įvairią įrangą žemės ūkio darbams atlikti, taip pat dalį lėšų skirdavo daugiamečiams sodiniams įsigyti ir sodinti, pastatų statybai bei rekonstrukcijai. Pagal šią priemonę nuo 2007 m. buvo patvirtintos 2 247 paramos paraiškos ir išmokėta daugiau nei 297 mln. litų.

Pažymėtina, kad 2012 m. paramos paraiškos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" buvo priimamos tik gyvulininkystės ūkiams įsikurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kad būtų sudarytos galimybės kuo efektyviau išnaudoti nepalankias žemes ir siekiant paskatinti gyvulininkystės sektorių. 2012 m. buvo patvirtintos 86 paraiškos už beveik 12 mln. Lt.

Naujuoju programiniu laikotarpiu 2014-2020 m. jaunieji ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio veikla ir ketinantys modernizuoti ūkius, galės gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas". Pagal šią veiklos sritį planuojama paramą teikti ūkiams, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija, yra didesnis kaip 4 000 EUR (13 811 Lt). Paramos intensyvumas iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau jauniesiems ūkininkams paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų.

Pagal minėtąsias paramos priemones / veiklos sritis numatoma finansuoti nekilnojamojo turto statybos ir (arba) gerinimo, naujų įrenginių ir įrangos įsigijimo, taip pat bendrąsias išlaidas, daugiamečių augalų įsigijimo ir jų sodinimo išlaidas. Šiuo metu dar nėra patvirtinti visi ES teisės aktai, reglamentuojantys paramą kaimo plėtrai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos projektas šiuo metu su Europos Komisija yra derinamas neoficialiai, minėtosios paramos kaimo plėtrai nuostatos dar gali keistis.

ŽŪM inf.