Elektrėnai. Saulius Stirna - gerai žemdirbiškoje visuomenėje žinomas veidas. Gabriliavos kaime ūkį sukūręs žemdirbys yra stambiausias Elektrėnų savivaldybės ūkininkas. Jis optimistiškai vertina gyvenimo ir darbo kaime perspektyvas ir neslepia susierzinimo, jei išgirsta ką nors juodinant ar pašiepiant kaimo žmones.

„Matau šviesiąją gyvenimo pusę. O kai taip žiūri, tai ir savo kelyje sutinki daug gerų, dorų žmonių", - įsitikinęs savo darbą mylintis žemdirbys.

Sauliaus Stirnos ūkyje dirba 11 žmonių, visi vietiniai. Žemdirbys jaučia pasididžiavimą, kad jis ir kiti kolegos ūkininkai sukuria darbo vietas kaime - žmonės užsidirba duonai, leidžia vaikus į mokyklą. „Esu įsitikinęs, kad lietuviai turi susirasti darbą Lietuvoje ir savo ateitį kurti čia", - mano ūkininkas.

Jis iš tų šeimininkų, kurie nesibodi į traktorių įsėsti, kartu su darbuotojais dirbtuvėse krapštytis. „Retai sutiksi ūkininką, kuris su vatinuke vaikšto. Bet man patinka dirbti kartu su savo vyrais. Jei tik žmonės pajus, kad pats nieko neveiki, o pinigus jie tau uždirba, toli nenueisi, - įsitikinęs ūkio šeimininkas. - Mano žmonės tikrai gerai dirba. Aš galiu tris dienas nebūti ūkyje ir žinau, kad viskas bus padaryta."

Jei gamini gerą produktą - neprapulsi

Nors šiais metais žemdirbius liūdina ir kritusios grūdų kainos, ir Rusijos embargas, tačiau S. Stirna sako, kad situacija nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Nėra mūsų rinka tokia priklausoma nuo Rusijos, kaip kai kas bando pavaizduoti. Nepražūsime mes be jų. Gaminame tikrai kokybišką produkciją, kuri ras pirkėją. Štai lietuviški grūdai keliauja į Iraną, kur reikalaujama itin aukštos kokybės", - sako ūkininkas.

Jis prisipažįsta, kad lankydamasis kitose šalyse ne kartą sau širdyje yra pasakęs - mes labai gerai gyvename. Žinoma, ne be Europos Sąjungos paramos. Saulius Stirna vadovauja Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriui, tad jam tenka lankyti tikrai daug ūkių; ne tik Kaišiadorių rajone, bet visoje šalyje.

Vita ir Saulius Stirnai - „Metų ūkio“ konkurso I vietos laimėtojai. Nugalėtojus sveikina Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (nuotraukoje dešinėje)

„Nemačiau nė vieno ūkio, kur ES pinigai būtų netinkamai įsisavinti, praplauti ar pan. Tik pačioje pradžioje naudotis parama atrodė kažkaip nedrąsu. Pavyzdžiui, parama pagal SAPARD programą Kaišiadorių rajone mes pasinaudojome tik dviese, nes reikalavimai buvo tiesiog žvėriški. Bet paskui, kai taisyklės buvo palengvintos, žemdirbiai drąsiai ėmėsi rengti projektus", - sako S. Stirna.

Tik ūkininką, kaip ir daugelį kitų jo kolegų, skaudina nevienodos galimybės skirtingų šalių žemdirbiams.

Be kooperacijos nieko nebus

Jei ir yra sritis, kur dar lietuviai galėtų pasitempti - tai kooperacija. Be jos nieko nebus. Štai aviena parduotuvėje kainuoja apie 40 Lt (nėra ko stebėtis, kad jos mažai nuperkama), o ūkininkas iš ūkio parduoda po 14-15 Lt/kg (ir tai uždirba, nes avys yra palyginti pigiai užauginami gyvuliai). Ir nieko čia nepadarysi, nes sąlygas diktuoja ne žemdirbys, o perdirbėjai ir prekybininkai. Arba kitas pavyzdys: grūdų kaina šiemet nukrito. Bet ar atpigo duona? Ar atpigo miltai?

„Galų gale, kiek tie žemdirbiai gali visus maitinti? Mes, žalčiai, paleidome iš rankų kai kuriuos objektus - pavyzdžiui, turėjome Kaišiadoryse pieninę, argi negalėjome jos susikooperavę įsigyti? Dar daug laiko praeis, būsime visai žili, kol suvoksime kooperacijos naudą", - svarsto S. Stirna. Jis ir pats turi šiokios tokios (nelabai linksmos) kooperacijos patirties: kol biedni, tai dar gerai. Bet kai tik atsiranda daugiau pinigų ir dar žmonos įsikiša, tada jau gero nelauk. „Iš praktikos tai sakau. Buvo Zubiškyje trijų vyrų kooperatyvas, dirbo gerą dešimtmetį. Bet kai tik atsirado parama, nesutarė dėl investicijų ir iširo", - kolegų nesėkmę pripažįsta S. Stirna.

Jo manymu, valstybė turėtų labiau skatinti kooperaciją ir prižiūrėti kooperatyvų veiklą, kad tai netaptų tik formaliai įforminta vienos šeimos veikla. Kooperatyvo nariai turėtų ne tik auginti, bet ir perdirbti produkciją, tada būtų sugeneruojami didesni pinigai.

VISĄ PUBLIKACIJĄ RASITE JAU IŠĖJUSIAME GRUODŽIO MĖN. ŽURNALE „MANO ŪKIS“

MŪ inf.