Kaunas. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė tapo naująja Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininke. Rotacijos principu ji vadovavimą perėmė iš Jono Vilionio.

Lietuvos žemės ūkis artimiausiais metais susidurs su iššūkiais įgyvendinant Žaliąjį kursą, „Nuo lauko iki stalo“ ir „Biologinės įvairovės atgaivinimo“ strategijas, taip pat Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją. Šiais ir kitais klausimais LŽŪT buvo dirbama visą J. Vilionio kadenciją, valstybės institucijoms išsiųsta beveik 100 raštų ir kreipimųsi, pradėtus darbus turės tęsti D. Karalevičienė.

Ateinantys metai žemdirbiams bus itin sunkūs ne tik dėl visos situacijos žemės ūkyje, naujojo BŽŪP laikotarpio, bet ir dėl komplikuotų santykių su žemės ūkio ministru.

„Dabar turbūt pats sunkiausias laikotarpis žemės ūkiui, kai ruošiamės naujam finansavimo laikotarpiui, o darbai nepadaryti, tik pradėti daryti, - apie tai, kokie darbai laukia, kalbėjo naujoji LŽŪT pirmininkė. – Antradienį buvome trumpai susitikę su ministru – kai kurie dalykai tiesiog stebina.“

D. Karalevičienė mato ir daugiau problemų – nenašių žemių naudotojams finansavimas siūlomas tik per ekoschemas, yra daug kitų apleistų žemės ūkio šakų, viena tokių - žirgininkystė. O jos įsitikinimu, Žemės ūkio ministerija turi matyti visus sektorius, kurie dirba Lietuvoje, finansavimas turi būti „ne į vienus vartus“, bet skirstomas visiems tolygiai. Dėl to laukia daug darbo, iššūkių bus ir daugiau, bet, pasitelkus kantrybę, daug dirbant, LŽŪT pirmininkės teigimu, viskas įmanoma.

Dėl tolimesnio darbo su ministru Kęstučiu Navicku ji žada atsižvelgti į daugelio žemdirbių nuomonę: „Jeigu dialogo nebus, tik vienpusis užsispyrimas ir matymas tik iš ministerijos pozicijų, manau, ūkininkai su tokiu diktatu nesutiks.“

Ji pasirinko du pavaduotojus – Virgilijų Urbonavičių ir Dainių Kižauską. „Iššūkių šiandienos žemės ūkyje labai daug, tad ir pajėgų joms spręsti reikės daugiau, - sako D. Karalevičienė. – Žemės ūkio tarybos tikslas – atstovauti žemdirbiams, kaimo žmonėms, nes Lietuvos kaimai neturi išnykti, o jau baigiame pamiršti, kaip atrodo kaime bėgiojanti višta. Kaimas turi atgyti ne valdininkų popieriuose, o iš tikrųjų. Ir visi žemės ūkio sektoriai turi būti matomi ir girdimi.“

D. Karalevičienė LŽŪT vardu turės kalbėti po itin aktyvaus ir labai girdimo, bet kurias duris atidaryti sugebančio ir tikrai daug nuveikusio J. Vilionio. Naujoji tarybos pirmininkė mano, kad  ji pasitelks daugiau diplomatiškumo, nes ir diskutuojant, aiškinant bei argumentuojant galima rasti alternatyvių problemos sprendimo būdų.

Ji sako labai pasikliaujanti jaunimu, įsiklauso į jų argumentus, nes jų karta ateina į žemės ūkį. „Visada pirmiausia bandysiu kalbėtis ir tartis. Jeigu tai nepadės, tuomet, kaip sakė jaunimas – einame pirmyn, pasitelkę visas kitas priemones“, - kalbėjo D. Karalevičienė. Jos kadencija pagal LŽŪT nuostatus truks metus.