Kaunas. Pavasaris atneša naujus svarbius darbus, tad gal sėja sertifikuota sėkla gerokai padidins derlių, taip pat pabandykime išvengti nesklandumų augindami daigus. Kartu jau galima pažiūrėti, kokios paramos priemonės žemdirbiams COVID-19 krizės akivaizdoje yra veiksmingiausios.

„Mano ūkio“ kovo mėnesio žurnale – aktualios pavasarinių darbų naujienos, ūkininkavimo patirtis, krekenų kokybės išsaugojimas, darbymečio laukiančios technikos ruošimas naudojant chemiją ir kita. Geros Jums pradžios, tikimės būti naudingi.

Augalininkystės ūkiuose svarbią reikšmę sąnaudų struktūroje užima trąšos ir darbo užmokestis, o gyvulininkystės – pašarai. L. Petrauskaitė-Senkevič straipsnyje pateikia išsamias pasaulinės rinkos diagramas, sąnaudų struktūrą Lietuvoje.

Susigrąžinti dalį GMP už suteiktas būsto, automobilio remonto ar vaikų priežiūros paslaugas galima dviem būdais. Juos išsamiai aptaria L. Minkevičienė.

Lietuvoje sertifikuotomis sėklomis apsėjamas nedovanotinai mažas plotas: atskirais metais vidutiniškai sudaro apie 20 proc. deklaruotų plotų. Į klausimą, ar tikrai perkant net 80 proc. brangesnę sėklą, palyginti su pačių užsiaugintais grūdais, patirsime daugiau išlaidų, atsako S. Maikštėnienė, kuri argumentus pagrindžia skaičiavimais ir faktais.

A. Šiuliauskas ir D. Šiuliauskienė analizuoja žieminių rapsų agrotechnikos ypatumus, išsamiai aptaria, kas būdinga kiekvienam organogenezės etapui. Vienas iš autorių patarimų – naudoti nitrofoską žiedinių pumpurų ir šaknų sistemos kokybei stiprinti, nors didesnė ūkininkų dalis jai yra abejingi, nes nemato greito (per 7–12 parų) vizualaus efekto.

Apie žieminių rapsų ligas ir kenkėjus įvairiais metais rašo ir išskiria tris svarbiausius periodus pavasarį, kai jie gali išplisti, A. Ronis, R. Semaškienė ir S. Saikauskas. Autoriai pabrėžia, kad palankiausios sąlygos ligoms plisti būna tuomet, kai pakanka šilumos ir drėgmės. Jeigu pavasaris sausas, tai ligos plinta gerokai mažiau.

Prienų r. Gražučių kaime drauge ūkininkauja svainių Modesto Rutkausko ir Ričardo Pažėros šeimos. Ūkyje dirbama 200 ha žemės, laikoma 40 melžiamų karvių ir 15 galvų prieauglio. Karvės ilgaamžės, išgyvena 10–12 metų, nes jomis rūpinamasi, šeriamos kokyiškas pašarais. Daugiau apie ūkininkų patirtį plėtojant pienininkystę skaitykite J. Zaleckienėsstraipsnyje.

Pats metas auginti daigus. ką daryti, kad jie neištįstų, nebūtų silpni, neperaugtų, pataria J. Jankauskienė. Anot jos, esant mažam apšvietimui, būtina sumažinti oro temperatūrą, kad augalai kvėpuodami neišnaudotų visų medžiagų.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto eksperimentinėje bazėje buvo atlikti du išsamūs lauko bandymai, skirti genėjimo tipo ir obelų augimo kontrolės priemonių įtakos vaismedžių augumui, derlingumui ir vaisių kokybei nustatyti. Kaip vieną iš išvadų straipsnio autorius N. Uselis nurodo, kad auginant desertinius obuolius, detalų kasmetinį rankinį vaismedžių genėjimą galima pakeisti kasmetiniu mechanizuotu (kontūriniu) genėjimu.

„Neteisinga sakyti, kad kaimo žmogus tik iš išmokų gyvena. Dirbti mums reikia labai daug, privalome investuoti, jeigu norime išlikti, o tai visada susiję su rizika“, – teigia D. Šimkevičienėsstraipsnio herojai Raimundas ir Irma Svipai, savo pienininkystės ūkį kuriantys Lazdijų rajone.

Kad krekenos kuo mažiau būtų užterštos bakterijosmis, mokslininkai rekomenduoja daugiausia dėmesio skirti melžimo ir prieauglio girdymo higienai. Straipsnyje rasite ir pagrindinius taršos šaltinius, ir Jungtinėje Karalystėje atliktus tyrimus ta tema, ir praktinius patarimus, kaip išvengti taršos.

Jauniklių iš gausių vadų ar ėriukų našlaičių dirbtinis girdymas padidina darbo ir gamybos sąnaudas, tačiau avių augintojai, kurie perpranta šią technologiją, gali išvengti nuostolių. Etiketėje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad produkte būtų apie 30 proc. riebalų ir ne mažiau kaip 23 proc. baltymų.

V. Naujokienė ir R. Bleizgys analizuoja, koks biopriedų poveikis mėšlui ir amoniako emisijai. Autoriai, remdamiesi tyrimais, prieina prie išados, kad į mėšlą įmaišius biopriedų, užfiksuotas poveikis amoniako garavimo intensyvumui iš mėšlo. Amoniako emisija sumažėja vidutiniškai 29,58 proc. ir didžiausias biopriedų poveikis matyti per 16 valandų.

Mokslinėje literatūroje aprašyta daugybė bandymų sumažinti mikotoksinų koncentraciją pašaruose fizikiniais, cheminiais ar biologiniais metodais. Tačiau tie bandymai ne visada buvo sėkmingi. Šiais laikais kuriami sudėtingi komerciniai preparatai, dažniausiai pereinantys tris etapus: absorbciją, biotransformaciją, bioapsaugą. Juos aptaria B. Bakutis.

Pakruojo rajone ūkininkaujantys keturi broliai Pociai dirba ranka rankon, puoselėja apie 700 ha, iš kurių 200 ha Rokiškio r., ir svajoja apie tvarkingą bei modernią ūkio bazę, todėl investuoja į sandėlių statybas ir žemės ūkio techniką, ieško tvaraus ir tausojančio ūkininkavimo sprendimų. G. Kemežienėsstraipsnyje – kokius iššūkius jiems tenka įveikti ir kokių sprendimų jie rado.

R. Gabartas pristato remonto metu naudojamą chemiją: nuo įvairios paskirties purškiklių ir valiklių iki alyvų. Savo pasakojimą autorius pradeda istoriniu rakursu apie WD-40 fenomeną.

Pagal konstrukciją malkaskaldės skirstomos į sraigtines, pleištines ir peilines-pleištines. Jų ypatumus analizuoja R. Zinkevičius.

Šiltam vandeniui paruošti tenka apie 40 proc. pastate sunaudojamos energijos. Pašildymo būdus, šilumos siurblius, skaičiavimo formules ir kitus niuansus rasite R. Ambrulevičiaus straipsnyje.

Gero skaitymo sulaukus pavasario!

MŪ inf.