Anykščiai/Kupiškis. Nors žiemos metas ir pieno supirkimo kainos turėtų būti aukštesnės nei vasarą, tačiau dabar  - viskas priešingai, jos tik dar labiau krenta. Apie tai mums praneša Aukštaitijos pieno gamintojai.

Pasak anykštėnų kooperatyvo „Žalioji lanka" direktorės Nijolės Barkauskienės, dar nėra buvę, kad kainos taip drastiškai kristų. Moteris kooperatyvui vadovauja nuo 2004 metų. Pasak N. Barkauskienės, sutartis dėl pieno kiekio su perdirbėjais pasirašoma visiems metams, o dėl kainos tariamasi kiekvieną mėnesį, išskyrus gruodį ir sausį. „Taip buvo ir šiemet, tačiau prieš Kalėdas gavome iš perdirbėjų pranešimą, kad sausį kainos bus mažinamos 5 proc. Iš viso kainos krito net 40 proc.", - pasakoja direktorė.

Sausį už pieną siūloma tik 13 euro centų (45 centai), kalbama, kad vasarį kainos dar bus mažinamos. N. Barkauskienė svarsto, kad pavieniams 1-2 karvių laikytojams, ne kooperatyvo nariams, ko gero jau siūlo tik 3 euro centus. „Jei ne kooperatyvai, tų smulkiųjų ūkių jau seniai būtų nelikę, mes dar padedame jiems išlikti, nors ir patys einame į minusą. Perdirbėjams smulkieji nerūpi, nors patiems ūkininkams laikyti vieną kitą karvutę nepaprastai svarbu, tai jiems išgyvenimo klausimas. Visi vadinamojo Rusijos embargo nuostoliai kraunami ant smulkiųjų karvių laikytojų pečių. Embargo pasekmių patys perdirbėjai ir prekybininkai nepatiria, juk jie metus baigė su milijoniniais pelnais, tik mes - su nuostoliais", - apmaudu dalijasi kooperatyvo direktorė.

Gamintojų mažėja

Dabar kooperatyvas vienija 320 narių, tuo tarpu pradėjo nuo 12 pajininkų. Per trejus metus į kooperatyvą buvo susibūrę per 500 žmonių net iš 4 rajonų - Anykščių, Kupiškio, Molėtų, Ukmergės. Paskutiniu metu jų sumažėjo, nes mažėja smulkių ūkių, o šis kooperatyvas vienija tik smulkiuosius, daug jų pasitraukia iš veiklos. Kooperatyvas yra asociacijos „Karvutė" narys.

Dabar kooperatyvas turi 7 supirkimo punktus, 20 nuolatinių darbuotojų, 8 mikroautobusus pienui surinkti, 2 pienvežius, 11 šaldytuvų.

Kooperatyvo darbo sąnaudos gana didelės, nes tenka aptarnauti didelę teritoriją, ištirti visų narių pristatomą pieną. Pristatomo pieno, kurio vasarą būna apie 20 t, o žiemą - iki 8 t, kokybė gera, nėra somatinių ląstelių ar inhibitorinių medžiagų, gal tik bakterijų pasitaiko, tačiau, anot jos, tai viso žaliavinio pieno, ne tik smulkiųjų tiekėjų, problema.

Kooperatyvas bandė bendradarbiauti ir su „Marijampolės konservais", ir su „Pieno žvaigždėmis", tačiau nuolatinis jų pieno pirkėjas yra Rokiškio sūris. „Aš nelinkusi bėgioti nuo vieno pas kitą, mėgstu pastovumą, - patikina direktorė. - Bet gali būti, kad šie nepalankūs laikai privers mus ieškoti geresnės išeities, burtis su kitais kooperatyvais ir išvežti pieną iš Lietuvos". Direktorė svarsto, kad jiems galėtų būti dar viena išeitis, jei kooperatyvas „Pienas.lt" pradėtų perdirbti pieną, galbūt jis supirktų ir „Žalosios lankos" žaliavą geresnėmis kainomis.

Pasak N. Barkauskienės, išgyvenęs vieną dešimtmetį kooperatyvas „Žalioji lanka"  nežada lengvai pasiduoti, vildamasis, kad ateis ir geresni laikai.

Reikalauja atleisti nuo įsipareigojimų

Pieno kainomis susirūpinę ir Kupiškio gamintojai. „Ką daryti paprastam kaimo žmogui su 10-20 karvių? Šiam žiemojimo sezonui pašarai paruošti, iki vasaros ūkiai išgyvens, tačiau kaip gyventi toliau, kai būtinosios išlaidos didesnės nei gaunamos pajamos? Daliai pieno ūkių parduoti galvijus ir keisti veiklos kryptį? O kuo keisti? Visi juk verslininkais netapsime", - laiške portalui manoūkis.lt rašo Kupiškio pienininkų asociacijos administratorė Renata Vilimienė.

Jos žodžiais, pieno sektoriuje - suirutė, ir be ryžtingo Vyriausybės įsikišimo nepavyks išsiversti. Produkcijos supirkėjams vėl prabilus apie žaliavos supirkimo kainų mažinimą, ūkių šeimininkai vis gilyn grimzta į nuostolius. „Aiškiausia perspektyva - masiniai bankrotai. Negi nebėra jokios vilties sulaukti racionalaus problemų sprendimo, valdžios supratimo ir pagalbos?  Kai tokia sudėtinga situacija pieno sektoriuje, o  mes esame pienininkai, tai bandome visokeriopais būdais atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į šią ypač opią problemą", - sako R. Vilimienė.

Kupiškio rajono pieno gamintojai surinkime priimtoje rezoliucijoje teigia, kad šiuo metu Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija tėra pasyvios stebėtojos ir nesiima būtinų priemonių perdirbėjų savivalei užkirsti. Kupiškėnai reikalauja nedelsiant nustatyti žaliavinio pieno supirkimo kainą, kuri būtų ne mažesnė už ES šalių vidutinę kainą. Kai situacija rinkoje tokia neprognozuojama, siūloma pieno ūkius, kurie įgyvendina ES investicinius projektus, skubos tvarka atleisti nuo įsipareigojimų išlaikyti veiklą 5 metus ir didinti gyvulių skaičių.

ŽŪM, MŪ inf.