Koronavirusas ir žemės ūkis: pokyčiai neišvengiami?
2020-03-13

Kaunas. Koronavirusas griauna nusistovėjusį pasaulio gyvenimą. Ne išimtis ir mūsų šalis bei jos agrarinis sektorius.

VDU Žemės ūkio akademija penktadienį išplatino pranešimą, kad šalyje išliekant koronaviruso (COVID-19) grėsmei ir atsižvelgiant į šalies mastu taikomas prevencijos priemones, tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2020” balandžio 2–4 dienomis neįvyks.

„Apgailestaujame, kad dėl susiklosčiusios situacijos neįvyks visam šalies agrosektoriui svarbus renginys, kasmet sukviečiantis tūkstančius lankytojų. Ir renginio organizatoriai – VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko darbuotojai, ir dalyviai įdėjo daug darbo ruošdamiesi jubiliejinei, 25-ajai parodai.

Linas Agro2 20 04 01

Visi suprantame, kad žmonių sveikata ir saugumas yra svarbiausia, nepaisant patiriamų finansinių ir kitų nuostolių“, - teigiama išplatintame pranešime. Parodos organizatoriai žada artimiausiu metu susisiekti su parodos dalyviais dėl šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo suderinimo.

Atšaukiami arba neribotam laikui atidedami ir kiti agrarinei visuomenei svarbūs tarptautiniai renginiai.

Atšauktas šeštadienį Lietuvoje turėjęs vykti „Kauno grūdų“ rengiamas didžiausias Baltijos šalyse veterinarijos kongresas „Vet Congress Lithuania 2020“, skirtas veterinarijos gydytojams ir gyvulininkystės specialistams. Ketvirtą kartą organizuojamame renginyje buvo numatyta 40 pranešimų, kuriuos turėjo skaityti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje pripažinti lektoriai iš JAV, Danijos, Belgijos, Lietuvos bei kitų šalių.

Pasak rengėjų, nė vienas lektorius nebuvo atšaukęs dalyvavimo kongrese, jie rengėsi kelionei į Lietuvą. „Daugiau kaip 70 proc. lektorių buvo užsieniečiai. Tai turėjo būti didžiausias iš visų iki šiol rengtų itin kokybiškas renginys turinio prasme. Visus metus rengėmės jam. Nuostoliai labai dideli“, - apgailestavo dėl sužlugusio veterinarijos kongreso AB „Kauno grūdai“ veterinarijos verslo marketingo projektų vadovė Agnė Vybornė.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis planavo kelionę į Briuselį balandžio 1 d., kur turėjo vykti Europos pieno tarybos (EMB) generalinė asamblėja. LPGA direktorius Eimantas Bičius teigė kol kas aiškių nurodymų iš EMB negavęs, bet beveik neabejoja, kad renginys nevyks. Lietuvoje LPGA visuotinis susirinkimas turėjo vykti kovo 25 d., tad jis irgi bus nukeltas.

Visuotinį susirinkimą, numatytą kovo 19 d., turėjo atšaukti ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacija, kuri tradiciškai į renginį kviečia užsienio lektorių.

Neribotam laikui visuotinį narių susirinkimą, kuriame kovo 27 d. turėjo vykti nauji Tarybos rinkimai, nukėlė ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija.

Valdžios institucijos veikia

Darbas valdžios institucijoje tęsiasi, bet nauji renginiai nėra numatyti ir planuojami. Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Rosvaldo Gorbačiovo, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vadovaujasi ir vadovausis Valstybės ekstremalių situacijų komisijos nurodymais.

„Gyvenimas gerokai sulėtėjo. Darbas vyksta, bet negaliu sakyti, kad įprastu režimu“, - penktadienį ryte kalbėjo R. Gorbačiovas, teigdamas, kad esama situacija visiems yra nauja ir kol kas tiesiog visi bando prie jos prisitaikyti.

Anot jo, iki vakar vyko visi numatyti posėdžiai, darbo grupių ir komisijų darbą ketinama tęsti ir toliau – jose posėdžiauja po keliolika specialistų. Tačiau R. Gorbačiovas pabrėžė, kad situacija bet kurią minutę gali pasikeisti – ŽŪM pasirengusi vykdyti Valstybės ekstremalių situacijų komisijos nurodymus.

Kalbėdamas apie galimą pandemijos poveikį žemės ūkiui, R. Gorbačiovas teigė, kad šiuo metu labai sunku pasakyti, kokios galimos pasekmės, tačiau priminė, kad nemaža dalis ekonomistų prognozuoja, kad bendrai ekonomikai tai atsilieps, o žemės ūkis yra viso to dalis.

Kol kas nėra stabdomas ir Seimo darbas, tad bus dirbama ir parlamentiniuose komitetuose. Trečiadienį numatytas Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis ir klausymai, tačiau komiteto vadovas Andriejus Stančikas penktadienį telefonu portalui manoukis.lt sakė, kad situacija gali keistis antradienį, kuomet susirinkęs į plenarinį posėdį Seimas gali priimti atitinkamus sprendimus.

Jei komiteto darbas vyks, A. Stančikas socialinių partnerių prašo atsakingai pasverti savo dalyvavimą posėdžiuose – deleguoti vieną atstovą ir kiek įmanoma vengti masiškumo. „Aišku, atstovavimas turi būti, bet reikia stengtis, kad deleguotųjų skaičius būtų kuo mažesnis. Imsimės ir visų reikiamų higienos priemonių, vėdinsime patalpas“, - kalbėjo A. Stančikas, primindamas, kad Komiteto posėdžių salė yra tikrai maža, tačiau posėdžių transliacijas galima stebėti „Youtube“.

Pasaulyje – nerimo dienos

Penktadienio duomenimis, koronavirusu užsikrėtusių pasaulyje buvo 128,3 tūkst., pasveikusių – 68,3 tūkst., mirusių – 4,7 tūkstančio.

Italija uždarė į karantiną bemaž 16 mln. žmonių, šalys stabdo skrydžius, akcijų rinkose tęsiasi griūtys, naftos kainų kritimas – senokai neregėto masto. Dėl ligos grėsmės JAV stabdo skrydžius iš 26 Europos šalių. Lietuvos kelionių organizatoriai iki balandžio 14 d. irgi stabdo visus skrydžius.

Lietuva nuo penktadienio dėl koronaviruso grėsmės paskelbė ekstremalią situaciją. Estija ir Latvija taip pat skelbia nepaprastąją padėtį, kuri truks ilgiau nei mėnesį.

Gali pastūmėti į recesiją

Užsienio žiniasklaidoje analitikai kalba apie galimą pasaulio ekonomikos sulėtėjimą. Grėsmių įžvelgiama ir Lietuvos ekonomikai, kuri neatsiejama nuo bendrosios rinkos.

„Kai kurių ekonomistų ir akademikų skaičiavimais, pagal blogesnį scenarijų koronavirusas pasaulio ekonomikos augimą gali sumažinti nuo 1 iki 2 proc. punktų ar net pastūmėti pasaulio ekonomiką į recesiją. Į galimą tokio scenarijaus išsipildymą netruko sureaguoti ir finansų rinkos – vasario mėn. paskutinė savaitė pasaulio akcijų rinkai buvo prasčiausia nuo 2008 metų.

Dėl viruso uždarytos Kinijos gamyklos ir sumenkęs vartojimas suduos pirmąjį ir, ko gero, didžiausią smūgį Kinijos ekonomikai, bet kitos šalys taip pat yra pažeidžiamos. Apie reikšmingai susitraukusią Kinijos gamybos apimtį jau byloja vasario mėn. į visų laikų žemumas smukęs gamybos pirkimo vadybininkų indeksas. Dėl sutrikusios gamybos pasaulio fabriku vadinamoje Kinijoje bus paveiktos ir pasaulinės prekių gamybos ir tiekimo grandinės.

Kaip pastebi Europos verslo organizacija „Business Europe“, Europos įmonės kol kas naudoja atsargas (jei jų turi), tačiau jos gali baigtis per artimiausias 2–3 savaites“, - situaciją komentuoja Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė.

„Trys aspektai – ekonominis, logistikos ir psichologinis – bus lemtingi maisto produktų rinkai. Tačiau didžiausią poveikį turės būtent žmonių panika. Bet jai nurimus, kai vartotojai patikės, kad padėtis yra kontroliuojama, rinka, manau, greitai atsigaus. Nuo to momento visi rinkos dalyviai bandys kompensuoti nuostolius, patirtus per pastarąsias savaites ar mėnesius“, - teigia FAO vyresnysis ekonomistas Abdolreza Abasianas.

Tačiau kai kam koronavirusas atnešė ir galimybių gerokai padidinti savo pajamas. Visiems žinoma, kad smarkiai pabrango dezinfekcinis skystis ir vienkartinės medicininės kaukės, be to, šios prekės tapo deficitinėmis. Maisto ir kitomis kasdienos prekėmis prekiaujančios elektroninės prekybos įmonės irgi skaičiuoja gerokai šoktelėjusius pardavimus.   

Grūdų eksportas kol kas nesustojo

Grūdai yra viena svarbiausių prekių maisto ir pašarų pramonei. Todėl paklausa jiems, manoma, išliks. Kitas klausimas – kainos, logistika ir pan.

„Manau, kad grūdai būtų paskutinė prekių grupė, kurių vartojimas pasaulyje imtų smarkiai mažėti.  Grūdai yra žaliava nemažam kiekiui produktų gaminti ir naudojami visame pasaulyje. Tačiau pandemijos atveju dėl apribojimų gali būti ilgesnis grūdų pristatymo laikas į šalis, kuriose liga labiausiai paplitusi. Pirmiausiai tai - Italija, Iranas, Pietų Korėja, Kinija“, - teigia Igoris Pavenskis, įmonės „Rusagrotransa“ strateginės rinkodaros departamento direktorius, kalbėdamas apie koronaviruso galimą poveikį Rusijos – vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje – prekybai.

Tarptautinėje grūdų prekyboje dirbančios Lietuvos įmonės UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas portalui manoukis.lt nesiryžo prognozuoti, kaip viruso pandemija galėtų paveikti būsimą grūdų prekybą ir jų kainas.

„Tokioje situacijoje pasaulis atsidūrė pirmą kartą. Tai yra precedento neturintis atvejis, todėl prognozuoti būtų sudėtinga. Kaip žinome, grūdų rinkoje svarbiausi yra trys faktoriai: valiutų kursai, pasiūla ir paklausa. Dabartinė situacija greitai ir neprognozuojamai keičiasi. Štai vakar Europos Centrinis bankas paskelbė, kad skiria 120 mlrd. eurų papildomam obligacijų išpirkimui, kas padidintų rinkos likvidumą. Tai leido silpnėti eurui ir didėti ES eksportui. Tačiau tą pačią dieną gavome kontrataką - Amerikos Federalinis bankas paskelbė, kad į JAV ekonomiką įliejama kelis kartus didesnė suma. Taigi, situacija apsivertė į buvusią.

Šiuo metu grūdų rinka „elgiasi visiškai nelogiškai“. Visi esame tokioje situacijoje, kokioje niekuomet neteko būti. Ir kaip viskas bus toliau, niekas nežino. Ateityje nerimo kelia, kaip pavyks pavasario sėja, kaip seksis pasėlių priežiūros darbai – kiek žmonių dėl pandemijos galės dirbti laukuose. Niekas negali pasakyti, kaip po būsimo derliaus nuėmimo veiks transportas, uostai?

Taigi, įvertinti ir pasakyti, koks galimas koronaviruso poveikis grūdų rinkai bus ateityje, labai sudėtinga. Pasaulinė pandemija yra Force Majeure – nenugalima jėga“, - portalui manoukis.lt sakė R. Lapinskas.

„Agrorodeo“ vadovas pridūrė, kad Lietuva pernykščio derliaus didžiąją eksportuojamų grūdų dalį jau yra išvežusi: „Mūsų šalis labai aktyviai pardavinėjo grūdus iki šiol, sutartys sudarytos ir vykdomos, atkrauti liko nedidelius kiekius. Manau, juos išvešime ir šį sezoną turėtume baigti normaliai. Kol kas uostai dirba, laivai ateina. Neramina tik ateitis...“    

Stebimi pokyčiai pieno rinkose

Koronavirusas, baiminamasi, padarys didžiulės žalos pieno sektoriui. Italijos ekonomikos sulėtėjimas gali turėti neigiamų pasekmių ir lietuviškų pieno produktų pardavimams šioje šalyje, o taip pat – ir žaliavinio pieno supirkimo kainai Lietuvoje.  

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius pastebėjo, kad koronavirusas jau daro įtaką suirutei rinkose. Pieno baltymai per paskutinį mėnesį neteko penktadalio kainos, nors grietinėlės kaina dar laikosi.

„Kiek tai atsilieps žaliavinio pieno kainai, parodys artimiausias laikas. Daug kas priklausys nuo to, kiek ta suirutė rinkose didės. Galbūt kritusi naftos kaina kiek atsvers pieno sektoriaus nuostolius, bet, tikėtina, kad pieno kaina mažės, – prognozėmis pasidalijo T. Raudonius. –  Gera aplinkybė, kad pasaulyje nėra  pieno produktų pertekliaus. Jeigu jis būtų buvęs kaip 2015–2016 m., tai perpardavinėtojai jau būtų spaudę kainą žemyn visa jėga.“

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, Italijos šiaurinių regionų ekonomika jau pradeda justi neigiamas pasekmes – krovinių pristatymo sąlygos į karantino zonas tampa sudėtingesnės, o mažėjant turistų antplūdžiui, krenta ir maisto produktų paklausa. Be to, jo teigimu, Lietuvos pieno pramonėje sūriai yra strateginė eksporto prekė, o į Italiją išvežama daugiau kaip pusė visų eksportuojamų lietuviškų sūrių. 

E. Simonis įspėja, kad ne tik sūrių, bet ir kitų lietuviškų pieno gaminių – pieno miltų, išrūgų baltymų, grietinėlės – pardavimai gali mažėti ne tik Italijoje, bet ir kitose ES šalyse, į kurias išvežama beveik 80 proc. visų eksportuojamų pieno produktų.

Krizė neišvengiama?

Kalbėdamas apie galimą pandemijos poveikį žemės ūkiui, parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas sakė, kad vis dažniau imamas naudoti juodosios gulbės terminas, o pramonė pradeda stoti dėl įvairių dedamųjų. Tad ekonominė krizė, o kartu ir jos poveikis žemės ūkiui, matyt, jau yra neišvengiama ir artėja lygiagrečiai su pandemija.

Anot jo, po pokalbių su kai kuriais pieno gamintojais, didelio nerimo nematyti, eksportuojantys į Italiją minkštuosius sūrius ketina pereiti į kietųjų sūrių (brandinamų iki dvejų-trejų metų) gamybos, tariasi su bankais dėl apyvartinių lėšų kreditavimo.

Jo teigimu, kol kas didesnių problemų nesimato, tačiau eksportas gali mažėti ne tik dėl to, kad kažkas kažko neįsileidžia, bet ir dėl transporto judėjimo apribojimų. Kita vertus, gali koreguotis ir importo į Lietuvą – tame tarpe ir maisto produktų – srautai. Gali būti, kad vietinėje rinkoje bus labiau vartojami vidaus produktai.

„Kad kažkaip ypatingai žemės ūkį turėtų paveikti – galbūt to neatsitiks. Kriziniais atvejais būtent žemės ūkis išlieka stabilesnis, nes poreikis valgyti – neišvengiamas dalykas. Mes galime kažko kito atsisakyti, bet ne maisto“, - kalbėjo A. Stančikas, primindamas, kad vis dėlto kitos šalys riboja ir didžiųjų prekybos centrų veiklą. Tačiau, jo teigimu, tikėtina, kad sparčiau vystysis elektroninė, išvežiojamoji prekyba, leidžiantis išvengti didesnio kontakto tarp žmonių.

Žemdirbiai pajėgūs aprūpinti žaliavomis

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), kurios nariai gamina apie 80 proc. šalies žemės ūkio produkcijos, epidemijos grėsmės akivaizdoje išplatino pranešimą, kuriame atsakingai pareiškia: žemdirbiai yra visiškai pajėgūs užtikrinti maisto pramonės aprūpinimą aukščiausios kokybės žaliavomis.

„Šalies žemdirbių pagaminta žemės ūkio produkcija, iš kurios gaminami maisto produktai, visiškai atitinka ES kokybės ir maisto saugos standartus, įskaitant aplinkosaugos reikalavimus, dažnai juos viršydama. Tai liudija net tik vidaus rinkos vartotojų pripažinimas, bet ir sėkminga eksporto plėtra į ES bei trečiųjų šalių rinkas, kur paprastai patenka didesnė dalis Lietuvoje pagamintos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos.

Lietuvos žemės ūkio taryba pritaria savalaikėms LR Vyriausybės pastangoms bei ryžtingiems sprendimams užkirsti kelią plintančiai pandemijai ir ragina šalies gyventojus nepanikuoti ir pasitikėti šalies žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių gebėjimais aprūpinti mūsų šalies gyventojus saugiu maistu“, – rašoma LŽŪT pranešime.

Kaip „Mano ūkiui“ sakė LŽŪT administratorius Ignas Jankauskas, pieno sektorius yra visiškai pajėgus aprūpinti perdirbimo įmones žaliava, užtikrintai funkcionuoja ir mėsos sektorius, išskyrus kiaulienos pasiūlą – Lietuva pasigamina tik 1/3 reikalingo kiaulienos kiekio. 2019-ųjų derliaus grūdų vis dar yra ūkininkų sandėliuose ir perdirbimo įmonėse.

Pasak I. Jankausko, valstybė kurį laiką nekaupė grūdų atsargų, intervenciniai pirkimai nevyko, nes rinkos kaina buvo aukštesnė už intervencinę grūdų kainą. „Iš to galima daryti išvadą, kad apsirūpinimo grūdais klausimas buvo paliktas savieigai, manant, kad bet kada bus galima įsivežti maisto produktų iš užsienio. Tokia situacija, kokia klostosi šiuo metu, rodo, kad apsirūpinimas maistu yra strategiškai labai svarbus klausimas“, – sako I. Jankauskas.

Javų prekybinis sezonas jau eina į pabaigą. Kiekvienais metais maždaug 140 tūkst. t grūdų sandėliuose sulaukdavo naujojo derliaus (kitaip tariant, toks kiekis grūdų „persidengdavo“). Galima manyti, kad ir šiemet bus panaši situacija, nors tikslių skaičių, kiek grūdų šiuo metu saugoma grūdų saugyklose, nėra.

Turgeliai planuoja veikti

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius portalui manoukis.lt sakė, kad mobiliųjų ūkininkų turgelių, vykstančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, veiklos kol kas nutraukti neplanuojama. Iš viso šalyje veikia 43 šio kooperatyvo turgeliai.

„Dalis mūsų turgelių gauna leidimus iš savivaldybių ar seniūnijų, kiti nuomoja vietas prie prekybos centrų. Mes turime laikinųjų prekyviečių statusą, todėl kol kas valdžios nurodymai dėl mugių ar renginių ribojimo mūsų neliečia (išskyrus 8 prekybos vietas Kaune, dėl kurių tolesnės veiklos bus sprendžiama). Taigi, ir toliau planuojame turgelių veiklą, laikomės sanitarijos ir higienos reikalavimų. Kadangi daug kur prekiaujame lauke, tai yra saugiau negu patalpose“, - sako M. Maciulevičius.

Pasak jo, turgeliuose prekiaujantys ūkininkai vykti į juos neatsisako, nes supranta, kad maisto produktai yra svarbūs tiek kaimo, tiek miesto gyventojams.

Nėra duomenų, kad koronavirusas galėtų plisti per maistą

Tokią informaciją išplatino Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Vis dėlto, siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 plitimo, rekomenduojama griežtai laikytis maisto tvarkymo higienos reikalavimų bei asmens higienos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) informuoja, kad EFSA mokslininkai, išanalizavę ankstesnių koronavirusų protrūkių, tokių kaip sunkus ūmaus kvėpavimo sindromo koronavirusas (SARS-CoV) ir Viduriniųjų Rytų kvėpavimo sindromo koronavirusas (MERS-CoV), patirtis teigia, kad nebuvo nustatyta šių virusų plitimo per maistą faktų. Todėl mažai tikėtina, kad ir naujasis koronavirusas (COVID-19) gali būti perduotas per maistą. Nors gyvūnai Kinijoje buvo galimas pirminis infekcijos šaltinis, tačiau virusas tarp žmonių plinta daugiausia oro lašeliniu būdu – čiaudint, kosint ar iškvepiant.

VMVT atidžiai stebi situaciją Lietuvoje ir seka tarptautinių organizacijų teikiamą informaciją apie viruso plitimą. Maisto produktų gamintojams, pardavėjams ir viešojo maitinimo įstaigoms rekomenduojama laikytis didesnio atsargumo ir vadovautis rekomendacijomis, leidžiančiomis užtikrinti gerą higienos praktiką tvarkant maistą, pavyzdžiui, dėl galimo kryžminio užteršimo tvarkant gatavus ir nevirtus maisto produktus, rankų ir asmens higienos, dėl nefasuotų maisto produktų apsaugos, prekių krepšių ar klientų staliukų valymo higienos ir kt.

Kadangi virusai yra jautrūs karščiui, infekcijos riziką galima dar labiau sumažinti maistą tinkamai termiškai apdorojant.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.02

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai