Vilnius. Pirkdami sėklą, žemdirbiai neturėtų pasikliauti vien reklamine informacija. Advokatas dr. Vytautas Šenavičius pataria atidžiai perskaityti pardavimo sutartį ir įsigijimo dokumentus, pareikalauti iš pardavėjo patvirtinimų dėl sėklos, jos rūšies.

Jeigu sėkla neatitinka žymėjimo, pavyzdžiui, pardavėjas teigia pardavęs elitinę sėklą, o pasirodo, kad ji yra komercinė, žemdirbys galėtų teigti, kad jis buvo suklaidintas pardavėjo ir reikalauti atsakomybės. Žingsnių reikalaujant atsakomybės reikėtų imtis iš karto nustačius neatitikimą.

Viename Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtame ginče agroverslas skundėsi, kad gavo netinkamai pažymėtą sėklą (tikėjosi hibridinės, o gavo veislių derinį). Agroverslo atstovas teigė, kad iš pardavėjo viešai skirtinguose šaltiniuose (interneto puslapyje, pakuotėje, sutartyje) pateikiamos informacijos sekė aiški, tačiau klaidinanti išvada, kad sėkla yra visu šimtu procentų hibridinė, o ne veislių derinys.

Teismas sprendė, kad kilus abejonėms (esant skirtingai informacijai) agroverslas turėjo iš karto kreiptis į pardavėją ir reikalauti pateikti oficialius įrašus, patvirtinančius veislių kiekio procentinę išraišką. Kadangi agroverslas to nepadarė, jis buvo nepakankamai rūpestingas. O pirkėjui nesant pakankamai rūpestingam, pardavėjui atsakomybė prieš pirkėją nekyla.

Nuostoliai ir pardavėjo atsakomybė

Esant prastam nupirktų sėklų derliui, žemdirbys pradeda analizuoti tokio derliaus priežastis. Neretai paaiškėja, kad nebuvo tinkamai naudojamos cheminės medžiagos, didžiulę įtaką padarė gamtos sąlygos. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai dėl prasto derliaus reikalaujama atsakomybės iš sėklos pardavėjo dėl netinkamos jo parduotos produkcijos kokybės.

Vienoje teisme nagrinėtoje byloje žemdirbys reikalavo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kokybės sėklos. Žemdirbio manymu, kaip tik tokia sėkla lėmė, kad rapsai neužmezgė ankštarų. Tai jis pastebėjo, kai rapsai nužydėjo. Tada žemdirbys kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą, kuri nustatė, kad dalis agroverslui parduotos sėklos buvo ne hibridinė, o tik veislių derinys.

Tiek viešai pateikiamoje informacijoje, tiek ant sėklų maišų buvo nurodoma, kad sėklos yra hibridai, kad jų puikus derlius, savybių tolygumas, gera aliejaus išlyga, didesnis atsparumas ligoms, palyginti su kitais tokio tipo hibridais. O iš tiesų nupirktosios sėklos buvo ne hibridinės (potencialiai duodančios didesnį derlių), o tik rapsų sėklų deriniai.

Kadangi agroverslas jautėsi apgautas, manė, kad jam turėtų būti taikomos ir tinkamos kokybės produkcijos negavusį asmenį ginančios nuostatos. Jo nuomone, pardavėjas viešai teikė klaidinančią informaciją, ginčo sėklas žymėjo klaidingai, nepateikė sertifikato kilus ginčui, sąskaitoje faktūroje nurodė neteisingą žymėjimą. Žemdirbys teigė, kad jeigu pardavėjas būtų elgęsis sąžiningai ir nurodęs, kad parduoda veislių derinį, kuris yra rizikingesnis už hibridą, jis tokios sėklos nebūtų pirkęs.

Teismas nustatė, kad paprastai aliejinių rapsų rinka dalijama į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos – linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai ir skirtingų hibridų deriniai). Agroverslas iš pardavėjo įsigijo veislių derinį, kurį sudarė 80 proc. sterilaus hibrido ir 20 proc. apdulkintojo. Tačiau teismas įvertino tai, kad šalys (agroverslas ir pardavėjas) konkrečiai nesusitarė, kad bus parduodama 100 proc. hibridinė sėkla. Tad per protingą terminą agroverslui nepareiškus pretenzijos pardavėjui dėl parduotų prekių asortimento, teismas sprendė, kad reikalavimas perduoti agroverslui šalių suderinto asortimento prekes pažeistas nebuvo.

Kas nulemia ir ką reikėtų daryti

Anot advokatų profesinės bendrijos „TVINS“ advokato ir partnerio dr.V. Šenavičiaus, teismai taip pat atsižvelgia į faktą, kad derliaus derlingumui įtaką gali daryti ne tik sėkla, bet ir daug skirtingų veiksnių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą, kurioje agroverslas teigė, kad sėklos pardavėjo interneto puslapyje pateikti potencialūs derlingumo skaičiavimai iš esmės skyrėsi nuo rezultatų jo laukuose. Teismas tokius teiginius vertino kritiškai, nurodydamas, kad pardavėjo interneto tinklalapyje nurodytas sėklos derlingumo potencialas negali būti tapatinamas su konkrečiu ūkiu.

Teismas nurodė, kad žemės ūkio veikla yra rizikinga veiklos sritis, o derliaus kiekis priklauso ne tik nuo sėklos rūšies ir kokybės, bet ir nuo kitų subjektyvių ar objektyvių veiksnių.

Ekspertai akcentavo, kad vasariniai rapsai yra vieni iš jautriausių augalų bet kokiems, net ir nedideliems, auginimo technologijos pažeidimams ir išvardijo veiksnius, galinčius turėti įtakos ankštarų mezgimui ir rapsų derliaus kiekiui (drėgmės trūkumas, rapsų purškimas įvairių augalų apsaugos produktų ir skystųjų trąšų, mikroelementų, lipniųjų medžiagų mišiniais, nuėmimo laikas ir pan.).

Taigi mažesnį ankštarų mezgimą galėjo lemti daug veiksnių, todėl pats savaime faktas, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų, dar neįrodo sėklų netinkamos kokybės.

„Primygtinai rekomenduojame agroverslui būtent sėklos įsigijimo metu atidžiai perskaityti sutartį ir įsigijimo dokumentus. Žemdirbiai neturėtų remtis vien reklamine medžiaga ar glausta informacija interneto puslapyje. Tikėdamasis įsigyti vienokią ar kitokią sėklą, žemdirbys turėtų pareikalauti iš pardavėjo patvirtinimų dėl sėklos, jos rūšies. O atsiradus neatitikimams būtina kreiptis su pretenzija kiek įmanoma greičiau“, – pataria advokatų profesinės bendrijos „TVINS“ advokatas ir partneris dr.V. Šenavičius.

MŪ inf.

Plačiau apie tai skaitykite žurnalo MANO ŪKIS birželio mėn. numeryje