Vašingtonas. Liaudies išmintis byloja, jog pastebėjus ganykloje gulinčias karves, galima prognozuoti artėjančią liūtį. Amerikiečių mokslininkai turi pagrindo manyti, kad tai gali būti tiesa.

Daugybė teorijų bando paaiškinti, kaip gyvuliai įspėja oro sąlygų pokyčius. Vieni tvirtina, jog karvės nujaučia didėjantį oro drėgnumą, todėl skuba užsiimti vietą ant sausos žolės. Kita teorija teigia, jog gyvulius prigulti skatina diskomfortas didžiajame prieskrandyje, kuris jautriai reaguoja į atmosferos slėgio pokyčius. Treti įsitikinę, jog padidėjus oro drėgniui, karvėms ima skaudėti sąnarius, kaulus ir jos neišlaiko savo svorio ant kojų. Tuo tarpu ūkininkas pasakytų, jog galvijai, gulintys ganykloje, reiškia ne artėjantį lietų, o tai, kad karvės atrajoja.

JAV Arizonos ir Šiaurės Misūrio universitetų gyvulininkystės ekspertai sako, kad paplitę liaudies išminties „perlai“ nėra laužti iš piršto. Ištyrę, kaip karščiai įtakoja pieningumą, jie pastebėjo, jog karvės dažniau stovi, kai yra aukšta aplinkos temperatūra, ir guli, jei oras atvėsta.

Mokslininkai, vertindami, kaip kinta galvijų elgesys, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, nustatė, jog tvyrant karščiui jie dažniau stovi, nes taip padidėja paviršiaus plotas, galintis išgarinti šilumos perteklių ir atvėsinti kūną. Esant aukštai oro temperatūrai, karvės mažiau ėda, mažiau atrajoja ir išskiria mažiau pieno. Galvijai atsigula ant žemės, kai nori išsaugoti kūno šilumą ir energiją, tai ypač matoma vidutinio klimato juostos šalyse, kur orų permainos yra dažnos.

Neatmetama tikimybė, jog karvių organizmas gali jausti atmosferos slėgio pokyčius, susijusius su artėjančia audra. Krituliai reiškia, jog netrukus oras atvės, todėl galvijai gulasi ant žemės, taupydami kūno energiją.

MŪ inf.