Kauno r. Audines auginančios akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis" vadovas Česlovas Tallat-Kelpša antrą kartą surengė atvirų durų dieną. Pasak jo, visuomenėje klaidžioja daug prieštaringos informacijos apie kailinių žvėrelių ūkius, todėl, norint būti išgirstam, nelieka kito kelio, tik atidaryti tvartų duris.

Danijoje keliaujant automobiliu galima pamatyti ženklų „Čia veikia audinių ferma, prašome apsilankyti ir sužinoti apie ją daugiau". Lankytojams ūkininkas aprodo ūkį, pavaišina kava ir atsako į klausimus. Č. Tallat-Kelpša, kuris yra ir Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos vadovas, ketina pasekti danų pavyzdžiu, kad pagaliau mitai būtų išsklaidyti. Šįkart „Vilkijos ūkio" fermoje lankėsi ir BBC žurnalistas.

AB „Vilkijos ūkis" vadovas Česlovas Tallat-Kelpša ir jo darbuotojai atvėrė audinių fermos duris lankytojams

Paskutinis atvejis, vėl paskatinęs rodyti audinių fermą, buvo televizijos reportažas apie neva nežmonišką elgesį su žvėreliais Kėdainių rajone. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis teigė, kad toje fermoje, auginančioje 27 tūkst. audinių, dviejų žvėrelių tarpusavio kovoje vienas jų buvo apkandžiotas, o dar kitai audinei nebuvo susiformavęs įgūdis gerti iš specialios gertuvės, tad jai buvo prasidėjusi dehidratacija.

Tačiau, G. Blekaičio teigimu, tokių pavienių atvejų pasitaiko įvairių gyvūnų bandose, o kailinių žvėrelių ūkiuose gyvūnų gerovės problemų yra mažiausiai. Lietuvoje registruoti 152 kailinių žvėrelių augintojai, jie nuolat tikrinami, o gyvūnų migdymo laikotarpiu tikrinami visi be išimties ūkiai. Be to, iškart reaguojama į kiekvieną pranešimą dėl galimo gyvūnų gerovės pažeidimo. Žvėrelių laikymo sąlygos vienodos visoje ES.

Lietuvoje užauginama iki 2 mln. audinių

Helsinkio kailių aukciono „Saga Furs" atstovas Baltijos šalyse Paulius Gabinaitis teigė, kad aukštos kokybės ir pakankamo dydžio audinės kailis būna tuomet, jei gyvūnas laikomas tinkamomis sąlygomis, jam nieko netrūksta, jeigu jis nepatiria streso.

„Auginti žvėrelius blogomis sąlygomis nuostolinga, nes kailio kaina bus mažesnė už pašarų kainą", - teigia P. Gabinaitis ir priduria, kad  aukcionas neapsiima parduoti produkcijos iš ūkio, kuris neatitinka keliamų reikalavimų.

Pagal produkcijos apimtis Lietuva kartu su Graikija užima ketvirtą vietą Europoje ir eksportuoja apie 2 mln. audinių kailių kasmet, esant gerai kainai, žvėrelių augintojų pajamos gali siekti apie 150 mln. eurų. Pagal vidutines gaunamas kainas už kailį Lietuva užima 4-ąją vietą pasaulyje.

„Šis faktas irgi daug sako apie lietuviškų kailių kokybę. Kasmet lietuviški kailiai patenka į geriausius aukcionų kailių rinkinius TOP LOT. TOP LOT vieno audinės kailio kaina paskutiniame aukcione buvo 137 eurai už baltos spalvos kailiuką, nors vidutinė kailio kaina siekė 31 eurą", - sakė „Vilkijos ūkio" vadovas. Rekordinė šio ūkio vieno kailio kaina, gauta 2016 m. kovo aukcione, buvo 105 eurai.

Č. Tallat-Kelpša teigia, kad nors pastaruoju metu laikai kailių augintojams nebuvo geri, kailių kainos jau vėl kyla ir pradeda viršyti savikainą. „Paramos niekada nesame prašę, nors jau keturias krizes išgyvenome. Tačiau miegama ramiai - esame lašinių atsargai ant aukšto pasikabinę", - šypsosi patyręs augintojas.

„Vilkijos ūkyje" vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų, o tokia suma jau gali sulaikyti jaunus žmones nuo emigracijos - emigrantų apklausą citavo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius.

„Pagal sukuriamas pajamas iš vieno hektaro esame penkti nuo galo Europoje, nes orientuojamės į žaliavų eksportą, o ne į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą kaime. O kailininkystė ir yra viena iš tų sričių, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę", - sakė K. Starkevičius.

Europoje šiuo metu veikia per 5 tūkst. kailinių žvėrelių ūkių, iš viso sektoriuje dirba apie 60 tūkst. žmonių. Lietuvoje šiame sektoriuje darbo turi apie pusantro tūkstančio žmonių, o įvertinus visą kailių pramonę - apie 3,5 tūkstančio, nes žvėrelių augintojai sukuria darbo vietų ir kitiems (fermų statybos, transportas ir t. t.). Pastebima tendencija, kad Lietuvoje į šį verslą ateina vis daugiau jaunimo, be to, jį kai kada renkasi ir pieninių karvių atsisakantys ūkininkai ar norintys turėti papildomą verslą.

Kailinių žvėrelių ūkiuose gyvūnų gerovės problemų pasitaiko labai retai

Lietuva palanki audinėms auginti šalis. Č. Tallat-Kelpša sako, kad Lietuva gali didžiuotis šia šaka - produkcija per keliolika metų išaugo 10 kartų - nuo 200 tūkst. iki 2 mln. Unikalu tai, kad Lietuvos augintojai, didindami žvėrelių skaičių, tuo pačiu sugebėjo ir gerinti kailių kokybę.

Žvėreliams kasmet sušeriama 55-60 tūkst. tonų atliekų - šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP). Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos vadovas mano, kad kol Lietuvoje bus maisto atliekų, tol sektorius galės plėstis. Tai priklausys ir nuo mėsos, žuvies pramonės - jeigu jos trauksis ir mažės atliekų, kailinių žvėrelių auginimo niša siaurės, nes atsivežti žaliavos pašarams kainuotų pernelyg brangiai. Šiuo metu vietos plėtrai dar yra, produktų kol kas nereikia įsivežti, o dalis pašarinių žaliavų netgi išvežama į Latviją.

Tačiau „Vilkijos ūkis" plėtros nebeplanuoja, visos investicijos bus skirtos fermos ir žvėrelių gerovei.

MŪ inf.