Vilnius. Lietuvoje išsituokia beveik kas antra pora. Sutuoktinių bendras turtas turi būti padalytas, be to, neretai sutuoktiniai nesutaria, kuriam kokia dalis priklauso, tad prireikia laiko ir pastangų ginčams teismuose. Ūkininkų skyrybų metu aktualu žinoti, kaip reikėtų vertinti ūkiui skirtą paramą.

Pasak Advokatų profesinės bendrijos TVINS advokato Vytauto Šenavičiaus, skiriantis dėl abiejų sutuoktinių ar dėl vieno iš jų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, kas yra sutuoktinių bendras turtas. Jau pats ūkis savaime yra didelis turtas. Be to, kiekvienais metais ūkis gauna tiesioginių ir papildomų išmokų, kitų subsidijų, naudojasi Europos Sąjungos investicine parama, todėl ūkio vertė gali sudaryti milijonus litų. Siekiant gauti ir minėtą turto dalį, teismuose kyla ginčų, ar ūkis turėtų būti padalintas abiem sutuoktiniams, ar likti asmenine ūkininko nuosavybe. „Klausimas komplikuojamas, kai vienas iš sutuoktinių teigia, kad kitas švaisto bendras lėšas. Paprastai jeigu ūkis yra bendra nuosavybė, tada gaunamas lėšas ūkininkas privalo naudoti abiejų sutuoktinių naudai, o savo asmenines lėšas gali leisti taip, kaip jam patinka", - pažymi V. Šenavičius.

Tačiau įvertinti, ar ūkis yra sutuoktinių, ar asmeninė nuosavybė nėra paprasta. Viena vertus, Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis - tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ūkininkas ir jo partneriai, nesteigdami įmonės, gali verstis žemės ūkio veikla, miškininkyste ar kita įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės.

Pasak advokato V. Šenavičiaus, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ūkis priklauso tik ūkininkui, o ne abiem sutuoktiniams. Kita vertus, Civiliniame kodekse bendras turtas yra apibrėžiamas labai plačiai - tai gali būti daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, įmonė kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma, bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma.

Aukščiausiajam Teismui kompleksiškai aiškinant bendro turto sąvoką, darytina išvada, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu.

„Aplinkybė, kad ūkininko ūkis yra įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, dar nereiškia, kad faktiškai ūkis nėra abiejų. Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ūkio dalybų santuokos nutraukimo byloje klausimą, teigė, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas po santuokos sudarymo, taip pat įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Iš to išeina, kad santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Ta aplinkybė, kad Ūkininko ūkio įstatymo tvarka sutuoktinis nėra įrašytas į Ūkininkų ūkių registrus, nepaneigia principo, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar įgytas jis vieno, ar abiejų sutuoktinių vardu", - pažymi V. Šenavičius.

Kada išmokos yra bendras turtas

Ūkininkų skyrybų metu aktualu žinoti, kaip reikėtų vertinti ūkiui skirtą paramą. Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad parama yra skiriama ūkininkams, siekiant garantuoti stabilias pajamas ir užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį. Apie sutuoktinių išlaikymą čia nekalbama, todėl skyrybų metu ūkininkai dažniausiai būna įsitikinę, kad šios išmokos yra jų asmeninės lėšos.

V. Šenavičius pažymi, kad jeigu pats ūkis yra teismo pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe, visos gautinos ir gautos lėšos, įskaitant ir ūkininkui skirtas Europos Sąjungos subsidijas, yra laikomos bendra nuosavybe.

„Vienoje Aukščiausiojo Teismo byloje dėl santuokos nutraukimo sutuoktinė skundėsi, kad ūkininkas kelis šimtus tūkstančių litų išleido ne ūkio ir ne sutuoktinių reikmėms, o padovanojo giminaičiams, išsigrynino ir padėjo nežinia kur. Vertindamas šias aplinkybes, Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad ir tiesioginės išmokos, ir kitas ūkio turtas (pavyzdžiui, žemės ūkio technika) yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Jį savavališkai iššvaistęs sutuoktinis ūkininkas privalo pusę iššvaistytos sumos kompensuoti kitam sutuoktiniui arba, teismui dalijant turtą, atitinkamai bus sumažinta ūkininko gautina sutuoktinių turto dalis", - aiškina V. Šenavičius.

MŪ inf.

VISĄ PUBLIKACIJĄ RASITE JAU IŠĖJUSIAME GRUODŽIO MĖN. ŽURNALE „MANO ŪKIS"