Kaunas. Per 10 metų Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio produkcijos vertė vidutiniškai kasmet didėjo daugiau kaip 4 proc., o tai turėjo įtakos ūkių pajamų ir produktyvumo augimui.

Išsamiau, kaip ES plėtra sudarė galimybes Baltijos šalims didinti gamybos apimtis, kaip kinta pesticidų rinka, kokia teigiama ir neigiama klimato kaitos įtaka augalininkystei, ar galime pelėžirnius labiau naudoti savo reikmėms, kokia pasėlių jutiklių nauda, taip pat, kas svarbu gyvulininkystėje ir apie naudingą žemdirbių patirtį, skaitykite lapkričio mėnesio „Mano ūkio“ žurnale.

Estijos, Lietuvos ir Latvijos ūkininkų ūkiuose pagamintos produkcijos apimties per 2009–2018 m. pokyčiai iš dalies neatitiko techninių ir taikomų technologinių galimybių ir intensyvesnio pajėgumų panaudojimo, t. y lėšų, investuotų į ilgalaikį materialųjį turtą, efektyvumas kai kuriais metais nebuvo didelis. Vaida Šapolaitė straipsnyje analizuoja daugiau aspektų, kaip BŽŪP parama keičia žemės ūkį.

Keturi didžiausi pesticidų gamintojai pasaulyje pernai buvo „Bayer CropScience“, „Syngenta“, BASF ir „Corteva“. Joms tenka net 57 proc. pardavimų, skaičiuojant 20-ies pasaulyje veikiančių didžiausių agrochemijos bendrovių pardavimų apimtį. Rasa Jagaitė aptaria, kas daro įtaką pasaulinei pesticidų rinkai.

Nenugalimos jėgos aplinkybių vertinimas žemės ūkio sektoriuje tampa itin aktualus dėl vis dažniau besikartojančių sausrų ar ypač smarkių kritulių. Justas Vaitiekaitis, pasitelkdamas išsamius teismų praktikos pavyzdžius, paaiškina, ką daryti, kad sausra būtų pripažinta nenugalimos jėgos aplinkybe.

Išsamią Lietuvos klimato charakteristiką, kuri svarbi agronominiu požiūriu, pateikia Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė. Mokslininkai praktiškai parodo, kaip galima pasinaudoti didėjančiu giedrų dienų skaičiumi ir kokią įtaką jos daro žieminiams ir vasariniams kviečiams, miežiams, žieminiams rapsams, žirniams, pupoms, kukurūzams ir cukriniams runkeliams.

Ekologiniuose ūkiuose tobulinant sėjomainas vienas iš sprendimo būdų yra pupinių žolių įsėlis į javus. Aušra Arlauskienė ir Viktorija Gecaitė teigia, kad konkrečiomis vietos sąlygomis optimalią javų ir pupinių žolių sėklos normą lemia nemažai dedamųjų, pavyzdžiui, lauko dirvožemis (jo geba aprūpinti augalus drėgme, maisto medžiagomis), vietos sąlygų ypatumai, agrotechninės galimybės ir kita.

Širvintų rajono daržininko Mindaugo Mašalo patirtį ir kodėl augina nemažai retesnių daržovių (pastarnokų, salierų ir kt.), atskleidžia Jurga Zaleckienė. Pavyzdžiui, šiemet Mindaugas sugalvojo naują morkų derliaus nuėmimo būdą – su specialiu prietaisu nupjauna lapus ir tik tada kasa su bulvių kasimo kombainu.

Įvairių rūšių pelėžirnių grožį, maistingumą (kartu ir pavojus), auginimo subtilybes, mat pelėžirniai nereiklūs augimo sąlygoms, aprašo Nijolė Maršalkienė.

Alma Valiušaitė ir Darius Kviklys, pasidžiaugdami, kad Lietuvos žemdirbių auginamoje produkcijoje pesticidų likučių nerasta, pristato ir aptaria daugiau ūkininkams taikomų reikalavimų, pavyzdžiui, auginant pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP).

Dzūkijos sūrininkas ir ožkų augintojas Valdas Kavaliauskas gerai žinomas šalyje. Šįkart Dovilės Šimkevičienės straipsnyje aptariami sunkumai, su kuriais susiduria vidutinio gyvulininkystės ūkio savininkas, perdirbantis savo produkciją.

Mėsinių galvijų augintojams kyla svarbus klausimas – kaip išsirinkti vertingą bulių reproduktorių, kuris būtų bandos gerintojas. Darius Dzekčiorius teigia, kad iš perkamo gyvulio kilmės dokumentų ūkininkas turi sužinoti, kokios pakraipos bulius, kam labiau skirtas – telyčioms kergti ar padidinti augimo greitį po atjunkymo, ar jis duoda didelį raumeningumą ir pan.

Pasibaigus ganykliniam sezonui, į tvartą grįžusios karvės patiria stresą. Danielius Starevičius pateikia daug racionalių sprendimų gyvulių, ir ypač pirmaveršių ar besiveršiuojančių karvių, stresui sumažinti.

Tarptautinėje parodoje „Space 2020“, mininčioje 25-metį, ir šiemet apdovanoti geriausi gyvulininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės, pašarų ir technikos srities produktai.

„Aš, 500 ha ūkininkas, dažnai galvoju, ką pakeisti ūkyje, kuo galėčiau išsiskirti, kad ūkis būtų perspektyvus, nes konkuruoti su Ukrainos grūdų pasiūla kuo toliau, tuo bus sunkiau“, – Gitanos Kemežienės straipsnyje pasakoja Vilkaviškio rajono ūkininkas Marijus Janušauskas, kurio vienas iš principų – preciziška tvarka tiek technikos laikymo ir pagalbinėse patalpose, tiek aplinkoje.

Norint racionaliau tręšti azotu, svarbu matuoti augalų optines savybes. Joms nustatyti naudojamas ir vegetacijos normalizuoto skirtumo indeksas (NDVI). Eglė Jotautienė ir Antanas Juostas apžvelgia naujausius technikos pasiekimus azoto kiekiui augaluose nustatyti pagal optines augalų savybes, alternatyvias pasėlių tręšimo sistemas ir kitus svarbius aspektus.

Remigijus Zinkevičius pristato naujas sistemas purškimo procesui valdyti. Anot jo, purškimo trukmės moduliacija užtikrina, kad elektriniu būdu valdomi purkštukų vožtuvai atsidaro ir užsidaro labai greitai. Tik su vieno dydžio purkštukais galima išpurkšti skirtingą skysčio kiekį, nekeičiant darbinio slėgio ir purškiamų lašelių dydžio.

Šiuo metu ypač aktualias miškotvarkos problemas pristato Renaldas Gabartas, atskleisdamas, kad su naujos kartos medkirtėmis galima pjauti, genėti šakas, pamatuoti, padalyti į reikiamo ilgio rąstus ir suguldyti juos į tvarkingą rietuvę.

Žurnalą galite užsiprenumeruoti čia.

MŪ inf.