Kaunas. Daugybė žemdirbiams ir agroverslo dalyviams naudingų publikacijų – nuo rinkos analizės ir teisininko rekomendacijų iki reportažų iš Europos technikos gamybos įmonių.

Visa tai – naujame, lapkričio mėnesio, žurnalo „Mano ūkis“ numeryje.

Verslo rubrikoje Nelė Jurkėnaitė pristato Lietuvos bulvių ir daržovių rinką: vartojimo įpročius, kainų indeksų pokyčius. Autorės teigimu, tik 44,7 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja daržoves.

Lietuvos daržovių balansas rodo, kad šalis neapsirūpina daržovėmis net ir esant dabartiniam žemam gyventojų vartojimo lygiui, todėl ši rinka turi potencialo augti. 2013–2017 m. Lietuvos bulvių ir daržovių pasodinti plotai mažėjo, rinkas paveikė Rusijos embargas vaisiams ir daržovėms. Tad išvada – kuo labiau ugdyti sveikos mitybos įpročius, skatinti visuomenę atsigręžti į vietinius ūkininkus, vartoti jų užaugintą produkciją.

Advokatas Vytautas Šenavičius analizuoja situacijas, kai dėl įvairių priežasčių (per didelės rizikos prisiėmimo, ekstremalių gamtinių sąlygų, lengvabūdiškumo ir kt.) laiku nepavyksta įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Laiku neįvykdžius sutartį gali tekti mokėti delspinigius, baudas, atlyginti kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tačiau kartais sutartyse numatytos netesybos teismų pripažįstamos lupikiškomis. Straipsnyje aptariama, kada netesybos gali būti pripažintos neprotingomis ir ko gali reikalauti agroverslas kitai sutarties šaliai nevykdant įsipareigojimų.

Lietuvoje kanapių plotai išsiplėtė nuo 283 ha (2013 m.) iki 9 182 ha šiemet. Sėklų, pluošto perdirbimo srityje mes neatsiliekame, tačiau kanabidiolio panaudojimo kai kurias galimybes galime praleisti.  Rasos Jagaitės straipsnyje apie pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje savo mintis išsako ir Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Paulius Paršeliūnas, auginimo niuansais dalijasi Molėtų rajono ūkininkas Andrius Šironas.

Stanislava Maikštėnienė, remdamasi mokslinių tyrimų rezultatais, analizuoja tarpinių pasėlių auginimo svarbą ir ekonominę naudą, kartu apžvelgia, ar rapsų pabiros gali tikti tarpiniams pasėliams.

Julija Jankauskienė paliečia aktualią temą – karščio poveikį, dažniausiai tai būna vytimas, nudeginimas ir pablogėjusi vaisių kokybė, šiltnamyje auginamiems pomidorams. Autorė pateikia patarimų, į ką reikia atsižvelgti statant šiltnamį ir kokių priemonių imtis temperatūrai jame sumažinti ypač karštomis vasaromis.

Jurgos Zaleckienės straipsnyje mintimis dalijasi žurnalo viršelio herojė Suvalkijos ūkininkė Vida Svotienė, dabar jau didžiąją dalį darbų perdavusi sūnui Remigijui.

Nacionalinės kokybės vaisių ir uogų produkcija (NKP), kuri pripažinta EK ir sertifikuojama „Ekoagros“, pradėta Lietuvoje auginti beveik prieš 10 metų. Per tą laiką augintojų skaičius didėjo, bet pastaraisiais metais stabilizavosi.

Didžiąją dalį sertifikuotų NKP plotų užima obelų sodai ir serbentynai – augalai, kurie yra populiariausi tarp Lietuvos augintojų. Apie tai ir skirtingo intensyvumo NKP obelų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemas pasakoja Alma Valiuškaitė.

Sofija Jankauskienė pateikia išsamią persinių, egiptinių ir šiurkščiųjų dobilų analizę. Kadangi vienmečiai dobilai tinka ne tik ganymui, šienui ir siloso gamybai, bet turi ir daugiau privalumų, pavyzdžiui, fiksuoja azotą, kontroliuoja piktžoles ir ligas sėjomainose, tikrai galima išsirinki skirtus kiekvieno ūkio dirvožemiui.

Vytauto Ribikausko straipsnyje paliesta aktuali gyvūnų gerovės tema. Pateikti įvairiu laiku pasirodžiusių gyvūnų gerovės vertinimo sistemų pagrindiniai principai. Vertinant gyvūnų gerovę, kreipiamas dėmesys į laikymo sąlygas ir į patį gyvūną, jo būklę, sveikatą, elgseną, išorinę išvaizdą, produkcijos kiekį ir kokybę.

Bimbirių kaime netoli Molėtų jauna Kristinos ir Vaido Satkūnų šeima jau 6 metus plėtoja avininkystę ir augina merinosų veislės avis. Parengti dokumentai ir ekologinės skerdyklos sertifikatui gauti. Apie šeimos verslo pradžią ir plėtrą – Dovilės Šimkevičienės straipsnyje.

Etiška pienininkystė Škotijoje, kai karvės laikomos kartu su veršeliais, ir tokio ūkininkavimo sunkumai ir privalumai – Jurgitos Ramanauskienės straipsnyje.

Miroslavas Vrablikas aptaria, kaip kurti santykius su mėsiniais galvijais, kaip atpažinti gyvulio elgseną ir kaip apsisaugoti, jei yra pavojau ženklų. „Kiekvienoje didesnėje bandoje bus ir ramių, lengvai valdomų, ir agresyvesnių, piktesnių galvijų. Reikia įvertinti, ar tai genetiškai paveldėta savybė (paveldimumas yra apie 25 proc.), ar tokiam elgesiui įtakos turi kiti veiksniai“, – rašo autorius.

Gitanos Kemežienės reportaže iš Italijos apžvelgti kompanijos CHN pristatyti du nauji New Holland   traktorių modeliai: T5.140 Dynamic Command™ ir T4.110N. „Metų traktoriaus“ rinkimuose pirmasis pretenduoja į „Geriausio standartinio traktoriaus“, antrasis – į „Geriausio specializuoto traktoriaus“ apdovanojimus.

Autorės įspūdžiai iš Suomijos „Valtra“ gamyklos: „Penkių hektarų teritoriją užimančioje „Valtra“ gamykloje iš viso dirba 975 darbuotojai, tarp kurių – 130 moterų. Veikia du pagrindiniai cechai: viename kuriamos, tobulinamos ir surenkamos transmisijos, kitame – iš atskirų komponentų renkami A, N ir T serijos traktoriai. Per dieną surenkama daugiau kaip 40 traktorių, vienam jų surinkti prireikia 7,5 valandos.“

Renaldas Gabartas šį sykį žvilgsnį nukreipia į Citroen C5 Aircross SUV.

Malonaus skaitymo!

Kviečiame užsiprenumeruoti žurnalą „Mano ūkis“ 2020 metams!