Kaip tvaresnei augalininkystei produktus gaminanti įmonė „Bioversio“ pasikeitė nuo veiklos pradžios? Kas padeda siekti užsibrėžtų tikslų? Kaip pavyksta pelnyti ūkininkių pasitikėjimą? Apie tai ir dar daugiau kalbamės su įmonės vadovu Stanislavʼu Balionʼu.

Nuo 2016 m. koncentruojatės į žemės ūkio sektorių. Nuo tada kuriate ir gaminate produktus tvaresnei augalininkystei. Kas lėmė tokį sprendimą?

„Bioversio“ įkūrėme dviese su kolega Arnoldu Juriu, abu esame bioinžinieriai ir nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios savo misija laikome ne tik spendimų sukūrimą laboratorijoje ir produktų gamybą, bet ir tų sprendimų įtaką dirvožemiui ir augalams.

Jei mikrobiologija veikia laboratorijoje, dar nereiškia, jog tokia pat veiksminga bus ir realioje aplinkoje, kur ir reikia, jog veiktų. Todėl, dar prieš pradėdami prekiauti produktais, pirmiausia jų poveikį tikriname realiomis sąlygomis, dirbame su institutais. Išbandome šimtus skirtingų variantų, gauname laukuose atliktų tyrimų rezultatus ir grįžtame į laboratoriją tobulinti, koreguoti sprendimus technologiškai arba jų sudėtį. Taip ir sukasi ratas.

Žemės ūkis – sritis, kur mikrobiologija suteikia daug naudos pasėliams ir dirvožemiui. Nors iššūkių labai daug, bet visiems dirbti įdomu. Be to, matome, kad suteikiame daug vertės ūkininkams.

Kokia buvo „Bioversio“ veiklos pradžioje ir kokia yra dabar?

Šiandien, palyginti su veiklos pradžia, pokytis tikrai didelis. Mes, kaip organizacija, keičiamės su kiekvienais metais, augame.

Iš pradžių, vos prieš 5 metus, komandoje buvome tik trise, bandėme aprėpti visus darbus. Tai laikotarpis, kai mes, mokslininkai, turėjome tapti ir verslo administratoriais. O šiandien jau esame 15 mokslininkų, agronomų ir verslo specialistų komanda, kuri kasdien proaktyviai formuoja mikrobiologijos žemės ūkyje kategoriją Lietuvoje. Galiu drąsiai sakyti – formuojame ir auginame visą rinką.

Kasmet investuojame dešimtis tūkstančių eurų į mokslinius tyrimus, bandymus, edukacinius projektus. Esame dviejų įtakingų asociacijų Europoje – Tarptautinės biokontrolės produktų gamintojų asociacijos ir Europos biostimuliatorių pramonės tarybos – nariai. Tiesiogiai prisidedame prie biostimuliatorių ir biokontrolės produktų plėtros, produktų registracijos politikos Europoje formavimo.

Mikrobiologija, kaip produktų kategorija, Europoje auga. Visai netolimoje ateityje ji bus ne pridėtiniame, o pagrindiniame ūkininkų produktų krepšelyje. Noriu pabrėžti, kad kategorija skinasi kelią į ūkius ne tik dėl tvarumo, kuris savaime yra pridėtinė mikrobiologijos vertė, bet ir dėl įtakos dirvožemiui ir derliaus augimui, suteikiamo didesnio ekonominio naudingumo iš hektaro. Tad toks pokytis per tokį trumpą laiką tikrai džiugina.

Koks įmonės kelias su biologiniais produktais ateinant į rinką, kurioje tenka konkuruoti su vis dar populiariomis sintetinėmis trąšomis?

Nekonkuruojame nei su trąšomis, nei su cheminiais augalų apsaugos produktais. Viena mūsų užduočių ir yra formuoti sampratą apie tai.

Mikrobiologija padeda tvarkytis su priežastimis, o cheminiai – su pasekmėmis. Ar kalbėtume apie augalų mitybą, ar apie ligų atsiradimą, dažniausiai problemos glūdi dirvožemyje ir būtent mikrobiologiniu lygmeniu. Taigi, dirbant su problemų priežastimis, pasekmės yra gerokai švelnesnės. Taip gaunamas derliaus priedas, tad naudojant mažiau trąšų ar fungicidų būna ne taip skaudu.

Vis tik mikrobiologiniai produktai nepakeičia kitų ir jų nereikėtų laikyti pakaitiniais. Mikrobiologija – auginimo technologijos dalis. Kai ji tampa pirmuoju pasirinkimu ūkyje, kiti produktai veikia efektyviau.

Ukraina yra nemažai nuveikusi biotechnologijų srityje. Ar ši šalis gali tapti konkurente ateityje?

Biotechnologijų įmonių yra ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje. Taip pat Lietuvoje jau šiandien parduodama iš Azijos šalių atvežtų produktų. Konkuruojame ir ateityje konkuruosime ne tik su Ukrainos, bet ir kitų šalių įmonėmis, kurios prekiauja ar prekiaus Lietuvoje.

Mikrobiologijoje svarbu, kiek efektyvūs yra produkte esantys mikroorganizmų štamai, kokią konkrečią naudą produktas suteikia. Konkurencija turi vykti efektyvumo ir naudos lygmeniu. Nesvarbu, produktas iš Ukrainos ar kitos šalies. Svarbiausia, kokia jo įtaka derlingumui. Mes mikroorganizmus išskiriame patys iš Lietuvos dirvožemio. Nuo pat „Bioversio“ veiklos pradžios kasmet atliekame dešimtis tokių efektyvumo tyrimų ir bandymų, tad galime pateikti konkrečius kasmet pasikartojančius derliaus priedų skaičius.

Jūsų manymu, kas svarbiau sėkmingai įmonės plėtrai – geras vadovas ar ištikimi ir darbštūs darbuotojai?

Vadovas – komandos dalis, atliekantis tam tikrą funkciją, kuri šiek tiek skiriasi nuo kitų. Lygiai taip pat skiriasi ir kitų darbas. Kiekvieno indėlis į plėtrą yra vienodai reikšmingas.

Mūsų įmonėje kiek kitaip, nei yra įprasta. Aš esu ir administracijos vadovas, ir bioinžinierius, todėl dirbu prie naujų produktų kūrimo, daug laiko su kolegomis praleidžiu laboratorijoje. Mes – viena komanda, kur kiekvieno mokslininko darbas yra svarbus, nepriklausomai nuo formalaus statuso. Lygiai taip pat ir mano verslo partneris, kitas „Bioversio“ įkūrėjas Arnoldas Jurys daugiausia laiko praleidžia ne biure, o pas ūkininkus laukuose, jis yra ir mūsų atstovų regionuose komandos narys.

Kokiu vadovu ir lyderiu reikia būti šiais laikais – demokratu, autokratu ar nei vienu? Kokiu save laikote? Kaip įmonėje priimami sprendimai – vienasmeniškai ar konsultuojantis su kitais?

Kaip minėjau, hierarchija mums nėra reikšminga. Svarbiausia, kaip kiekvieno vaidmuo padeda siekti tikslo. Įmonę laikome startuoliu ir išnaudojame nedidelės komandos teikiamas naudas: visi gauname atgalinį ryšį, išklausome, galime greitai priimti sprendimus ir reaguoti.

Kaip įveikėte žemdirbių skeptišką požiūrį į bioproduktus? Juk tikriausiai ne iš karto patikėjo, kad jie naudingi.

Požiūris jau pasikeitęs į teigiamą pusę. Manau, tai normalu, nes mes to ir siekiame, dirbame šiuo klausimu ne vienus metus. Tiesa, nuveikti dar reikia labai daug.

Žemdirbių atsargumą galima labai gerai suprasti – jie turi vieną galimybę per metus nuimti derlių ir nuo jo priklauso, kiek uždirbs. Juk iš to gyvens visus metus. Labai suprantamas ir nenoras suklysti – tai natūrali būsena. Konservatyvumą mūsų sektoriuje tai ir lėmė. Mes į skeptišką požiūrį žiūrime kitaip. Mums tai – erdvė dirbti. Jei egzistuoja skeptiškas požiūris, vadinasi, dar nepadarėme savo darbo.

Kaip su nauja technologija prasiskinti kelią pas klientą? Kokie būdai, metodai, strategijos pasiteisino labiausiai?

„Bioversio“ atveju pasiteisino strategija, kurios pagrindu laikyčiau bioinžineriją. Jos laikėmės nuo pat pradžios – vertės ir naudos kūrimas klientams, žemdirbių laukuose. Savo produktais pradėjome prekiauti tik tada, kai jau turėjome efektyvumo iš laukų rezultatus, nors laboratorijoje juos matėme gerokai anksčiau. Taigi, atrodytų, tokia banali orientacija į klientą mums padėjo augti. Padeda ir šiandien.

Dėkoju už pokalbį.