Briuselis. Europos Komisija nebeleidžia Lietuvai ir Rumunijai toliau naudoti bitėms kenksmingų insekticidų neonikotinoidų, kuriais beicuotoms sėkloms pastaraisiais metais būdavo išduodami leidimai išimties tvarka.

Kaip žinome, trys neonikotinoidai ES 2013 m. buvo uždrausti, teigiant, kad jie kenksmingi bitėms. Neonikotinoidai – sisteminiai insekticidai, kurie patenka į visas augalo dalis ir ilgai išlieka tiek augale, tiek dirvožemyje, todėl jų aptinkama žiedadulkėse ir nektare. Laboratorinių ir lauko tyrimų duomenys atskleidė, kad klotianidinas, tiametoksamas ir imidaklopridas yra labai toksiški bitėms – pastarosios cheminės medžiagos pažeidžia šių vabzdžių centrinę nervų sistemą, todėl vabzdys paralyžiuojamas ir žūva.

Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nustatė, kad poveikį šiems vabzdžiams neonikotinoidai daro per žiedadulkes, nektarą bei dulkes, kurios sėjos metu patenka ir ant šalia augančių žydinčių augalų, taip pat per augalų lapų išskiriamą skystį, kurį bitės geria.

Neonikotinoidai draudžiami naudoti lauke, bet jie leidžiami stacionariuose šiltnamiuose, į kuriuos bitės nepatenka. Vis dėlto EK numatė ir išlygą – esant ypatingoms aplinkybėms, ES valstybės narės gali leisti tiekti į šalies rinką šiuos insekticidus, jeigu tai pasirodys būtina – kilus grėsmei, kurios negalima įveikti jokiomis kitomis moksliškai pagrįstomis priemonėmis. Tačiau net ir tokiu atveju tiekti šiuos produktus ir juos naudoti galima leisti ne ilgiau kaip 120 dienų, o jų naudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas.

Išimtims atėjo pabaiga

Lietuva, Latvija, Estija ir kai kurios kitos šalys išimties tvarka gaudavo laikinus leidimus naudoti sėklas, beicuotas insekticidais su neonikotinoidais. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje būdavo galima sėti jais apdorotas rapsų, Rumunijoje – kukurūzų, cukrinių runkelių sėklas.

Tačiau išimtims atėjo pabaiga. EK nuomone, Lietuva ir Rumunija „nusidėjo“ gaudamos skubius leidimus neonikotinoidams naudoti. Todėl vasario 3 d. EK priėmė du sprendimus, draudžiančius Rumunijai ir Lietuvai leisti savo ūkininkams naudoti minėtus insekticidus.

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) portalui manoukis.lt patvirtino, jog: „Remiantis 2020 m. vasario 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2020/153 Lietuvai pagal Reglamento (ES) Nr. 1107/2009 53 (1) straipsnį uždrausta pakartotinai išduoti leidimus naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga tiametoksamas, skirtas kryžmažiedinių ir rapsinių spragių (Phyllotreta spp. ir/arba Psylloides spp.) naikinimui vasariniuose rapsuose. Taigi, Lietuvoje jau nebegalima išduoti leidimų naudoti tiametoksamo turinčius augalų apsaugos produktus vasarinių rapsų sėkloms beicuoti apsaugai nuo kryžmažiedinių ir rapsinių spragių.“

VAT duomenimis, paprašius Lietuvos augalų apsaugos asociacijai, leidimai beicuoti ir sėti neonikotinoidais beicuotas vasarinių rapsų sėklas buvo išduoti: 2016–2018 metais – beicais Cruiser OSR ir  Modesto, 2019 metais – beicu Cruiser OSR. Motyvuota tuo, kad spragės yra labai didelė problema vasariniuose rapsuose, kadangi šie kenkėjai pažeidžia augalus ankstyvuose tarpsniuose. Kitų insekticidinių beicų minėtiems kenkėjams naikinti tuo metu nebuvo registruota.

Siekiant apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus bei aplinką nuo kenksmingo neonikotinoidų poveikio, leidimuose buvo nustatytos griežtos naudojimo sąlygos ir kontroliuojama, kaip jų laikomasi.

Rumunai norėjo užbėgti įvykiams už akių

Dabartinis EK sprendimas buvo priimtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Rumunijos žemės ūkio ministerija vietiniams ūkininkams suteikė skubų leidimą naudoti neonikotinoidais apdorotas kukurūzų ir cukrinių runkelių sėklas šių metų pasėliuose.

Rumunijos žemės ūkio ministerija tokį leidimą išdavė prašant trims didelėms ūkininkų organizacijoms, kurios teigė, kad neonikotinoidai yra vienintelis efektyvus būdas kukurūzų ir cukrinių runkelių sėkloms bei daigams apsaugoti nuo kelių agresyvių dirvožemio kenkėjų. Apie tai rašo portalas romania-insider.com.

Tačiau EK mano, kad Rumunijai ir Lietuvai taikyti leidimai naudoti neonikotinoidus neturi pakankamo pagrindo.

„Kadangi įrodyta, kad šios medžiagos bitėms kenksmingos, jų naudojimas ES lygmeniu buvo apribotas. Rumunija ir Lietuva ne kartą gaudavo išimties tvarka leidimus naudoti šias medžiagas tam tikriems kenkėjams tam tikruose pasėliuose kontroliuoti. Tačiau EFSA šių išimčių nelaiko pagrįstomis“, - sakoma EK pranešime spaudai.

„EK pirmą kartą priėmė tokį sprendimą. Pesticidų leidimų išimtys galimos tik griežtomis sąlygomis. ES žaliajame pakte pabrėžiama, kad maisto grandinės tvarumas yra prioritetas, ir mes negalime sutikti, kad valstybės narės toliau naudotų aplinkai ir biologinei įvairovei kenkiančius pesticidus, jeigu tik yra alternatyvų. Beje, EK kuria duomenų bazę, kurioje bus pateikti visi valstybėms narėms suteikti leidimai išimties tvarka“, - aiškino už sveikatą ir maisto saugą atsakinga EK narė Stela Kyriakides (Stella Kyriakides).

Nors Rumunija yra viena didžiausių Europos medaus gamintojų, prieš dvejus metus šalies vyriausybė balsavo prieš Europos Komisijos Augalų, gyvūnų ir maisto komiteto (PAFF) pasiūlytą priemonę uždrausti bitėms pavojingus pesticidus. Tuo metu Europos vykdomoji valdžia sulaukė 16 valstybių palaikymo uždraudžiant neonikotinoidus. Prieš balsavo ne tik Rumunija, bet ir Vengrija, Čekija bei Danija. Tuomet balsuojant susilaikė Lietuva, Latvija, Lenkija, Belgija, Suomija, Slovakija, Bulgarija ir Kroatija.

Kokios alternatyvos?

Taigi, šį pavasarį Lietuvoje jau nebus galimybių sėti neonikotinoidais beicuotų rapsų sėklų. Ar yra alternatyva šiems insekticidams? Portalą manoukis.lt VAT informavo, kad 2019 m. spalio 30 d. įregistruotas naujas sisteminio poveikio insekticidinis beicas Buteo Start, kurio sudėtyje yra veiklioji medžiaga flupiradifuronas. Beicas skirtas žieminių ir vasarinių rapsų bei žieminių ir vasarinių rapsukų apsaugai nuo kryžmažiedžių ir rapsinių spragių bei kopūstinių musių lervų.

VAT duomenimis, naujasis beicas padės ūkininkams apsaugoti rapsus ir rapsukus nuo šių kenkėjų ankstyvaisiais augimo tarpsniais ir pakeis neonikotinoidų turinčius produktus.

VAT pažymi, kad registruojant Buteo Start nustatytos rizikos mažinimo priemonės, kurių privalo laikytis šio insekticidinio beico naudotojai: siekiant apsaugoti paukščius ir žinduolius, beicuotos sėklos turi būti visiškai įterptos lauko gale, pabirusios beicuotos sėklos turi būti pašalinamos; siekiant apsaugoti požeminį vandenį, Buteo Start beicuotas sėklas galima sėti ne dažniau kaip kas trejus metus tame pačiame lauke.

MŪ inf.