Basf m1 2024 06 14
Gyvenimas toks...
Visuomet svarbiausia įsiklausyti ir girdėti žmones Verslo pozicija

Su kokias sunkumais ir iššūkiais susiduria šiuolaikinis žemės ūkio sektoriaus verslas, kaip ruošiasi galimoms krizėms, kaip jo atstovai ir lyderiai priima sprendimus, kokiomis vertybėmis vadovaujasi plėtodami veiklą? Apie visa tai naujasis portalo manoūkis.lt publikacijų ciklas „Verslo pozicija“.

Pirmasis rubrikos pašnekovas – „DOJUS“ įmonių grupės generalinis direktorius Donatas DAILIDĖ.

Verslo įmonės lyderiu tapote, kai perėmėte šeimos verslą. Ar visada sprendimus priimate greitai, o gal devynis kartus pamatuojate prieš ką nors pjaudamas?

Bioversija 2024 04 26 m7

Sprendimą prisijungti prie šeimos verslo priėmiau greitai – po paros apmąstymų. Tačiau tai nebuvo netikėtas žingsnis, viskas klostėsi natūraliai. Augau verslo aplinkoje, mačiau, kaip tėtis dirba. Prisimenu, pirmuosiuose susitikimuose su partneriais dalyvavau būdamas penkerių. Baigiau su verslu susijusius mokslus, pabandžiau dirbti kitur, įgijau patirties, o tėčiui pakvietus prisijungiau prie šeimos verslo.

Kalbant apie verslo sprendimus, visada stengiamės rinktis pamatuotą greitį. Yra tokių sprendimų, kuriuos būtina priimti labai greitai, pavyzdžiui, susijusių su klientų aptarnavimu, jų lūkesčiais, problemų sprendimu. Čia greitis yra kritiškai svarbus, todėl ir sprendimai turi būti greitai priimami.

Bet yra kitokio pobūdžio sprendimų. Jei svarstome diegti naują sistemą, statyti naują centrą ar planuojame organizacinės struktūros pokyčius, tada skiriame laiko diskusijoms, įsiklausome į skirtingas nuomones, nes visa tai paprastai turi ilgalaikes pasekmes. Visada atskiriame sprendimus, kuriems reikia greičio, kuriems – išsamios analizės.

Turime gerą vadovų komandą, stiprų kolektyvą, kurie tam tikrus sprendimus priima savarankiškai. Svarbiausia, kad jie būtų priimti atsižvelgiant į kliento poreikius. Stengiamės dirbti efektyviai, kad visi jaustų atsakomybę už savo sprendimus.

Šeimos ūkis prieš individualų ūkį, bendrovė, šeimos agroverslas prieš bendraminčių agroverslą… Kokį vaidmenį versle vaidina šeimos kategorija, tai padeda ar apsunkina sprendimų priėmimą, daro įtaką pasirinkimams, nulemia įmonės vertybes?

Žvelgiant globaliai, vieni stipriausių verslų yra šeimos arba tie, kurių bent tam tikrą dalį valdo šeimos. Kai verslas priklauso šeimai, yra ilgalaikis požiūris. Kiekvienam verslui svarbūs rezultatai, bet ne mažiau svarbus vaidmuo tenka vertybiniam pamatui ir ilgalaikiam požiūriui. Šeima stengiasi, kad verslas gyvuotų, santykiai su partneriais ir klientais būtų geri ne tik dabar, bet ir ateinantį dešimtmetį. Tad šeimos verslas statomas ant gerokai tvirtesnių ir ilgaamžiškesnių vertybinių pamatų. Kitas dalykas – sprendimų priėmimo greitis, nes šeimos valdomame versle sprendimai priimami kur kas greičiau nei, tarkime, korporacijoje.

Be to, tai, kas svarbu tau, kaip žmogui, ir ateina iš šeimos, natūraliai perkeliama į verslą. Kiekvieną žmogų formuoja šeima, tos vertybės daro jį vienokiu ar kitokiu verslininku, darbdaviu, lyderiu. Mūsų verslui labai svarbu išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas, tai viena iš mūsų įmonės vertybių, todėl nuolat stengiamės pasiūlyti inovatyvius sprendimus klientams, rengiame seminarus, remiame mokslą, VDU Žemės ūkio akademiją, Šakiuose įkūrėme inžinerinę klasę, skiriame stipendijas. Kartu ir darbuotojams stengiamės sudaryti visas sąlygas tobulėti, suteikiame tokią galimybę, jei tik jie turi noro – per konferencijas, kalbų mokymąsi, kompetencijų kėlimo kursus. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip šeimos dalykai transformuojasi į veiksmus versle.

Kokiais principais grindžiate santykius su klientais? Kas svarbiausia su jais bendraujant? Kaip didelei įmonei išlaikyti klientus, jų neprarasti? Ar, sekant A. de Sent Egziuperi, juos reikia prisijaukinti? Kokiu būdu?

Bendraujant su klientais mums ypač svarbu pagarba, abipusis pasitikėjimas, partnerystė. Pirmiausia stengiamės išklausyti poreikius, iš to dažnai ir kyla naujų produktų, sprendimų. Visada stengiamės padėti klientams išspręsti kylančias problemas, optimizuoti jų veiklą, dirbti našiau, efektyviau. Ir jaučiame didžiulę atsakomybę prieš klientus už tai, ką jiems siūlome. Todėl viena iš kertinių mūsų vertybių – siūlyti tik gerus dalykus, nes suprantame, kad klientams svarbu kokybė, greitis.

Pavyzdžiui, per javapjūtę ūkiams kiekviena prastovos minutė labai brangi, todėl siūlome galimybę sutvarkyti mašinas per nuotolį, turime didelę mobilių serviso technikų komandą, kuri prireikus gali atvykti į ūkį labai greitai. Manau, klientai tai vertina, nes mes jų niekada nepaliekame bėdoje, ieškome ir randame sprendimą net sudėtingiausiose situacijose. Mūsų siekis – kad klientai mus matytų kaip patikimus partnerius, tad viską darome, kad taip ir būtų.

Visos veiklos sritys išgyvena pakilimus ir nuosmukius, krizes. Kaip Jūsų verslas pasirengęs (rengiasi) galimoms krizėms, kokias pamokas išmokote per pandemiją?

Pandemija mums buvo daugelio dalykų pasitikrinimas ir, sakyčiau, tą egzaminą mes, kaip organizacija, išlaikėme visai neblogai. Kai kuriuos per pandemiją išmoktus dalykus taikome ir dabar. Išmokome dirbti mobiliau, lanksčiau ir greičiau, įdiegėme papildomų sistemų, kurios leidžia dirbti nuotoliniu būdu, taip pat darbus atlikti greičiau ir lengviau. Pavyzdžiui, anksčiau darbuotojai turėdavo atvažiuoti į susirinkimus, dabar tokios būtinybės nėra, nes net važiuodami pas ūkininkus galime prisijungti per nuotolį ir sutaupyti laiko. Tad tapome tiesiog greitesni.

Kita vertus, pamatėme, kad galime labai greitai mobilizuotis. Turėjome krizių valdymo komitetą, kuriame dalyvavo vadovai ir kiti darbuotojai, stengėmės įsiklausyti į visų nuogąstavimus ir pasiūlymus. Manau, pavyko transformuoti veiklą į gerai veikiančią struktūrą tiek per pandemiją, tiek po jos, nes kai kurie dalykai liko ir dabar padeda dirbti geriau.

Kalbant apskritai apie krizes, joms ruošiamės nuolat, pirmiausia diversifikuodami verslą. Prieš trejus metus suaktyvinome miškų technikos sektoriaus veiklą, pradėjome dirbti su komunalininkais, siūlyti papildomas paslaugas ūkininkams, pavyzdžiui, dirvožemio tyrimus, anglies kaupimo programas. Tai rinkos kritimo metu padeda atsverti nuostolius ir išlikti stipresniems. Be veiklų diversifikavimo, stengiamės tinkamai valdyti finansus, iš anksto ruoštis krizėms, jas numatyti, kad tai nebūtų netikėta.

Kuri veikla kelia daugiausia iššūkių, kas tai lemia?

Kalbant apie iššūkius, reikėtų kalbėti ne apie konkrečias veiklas, o apie darbuotojų trūkumą rinkoje. Nors tai visos Lietuvos problema, tačiau žemės ūkyje ji ypač aktuali, nes kuo toliau, tuo mažiau žmonių nori dirbti žemės ūkyje.

Apskritai specialistų reikia vis daugiau, o jų ruošiama vis mažiau. Darbo jėgos pasiūla, norinčių darbuotis žmonių, ypač žemės ūkio ar miškų sektoriuose, trūkumas – didžiausias iššūkis, kuris yra sisteminis ir būdingas ne vien mūsų įmonei, bet ir visam sektoriui.

Ką Jūsų versle pavadintumėte stabilumo garantu, kas yra tie banginiai, kurie laiko verslą, ir kurie veiksniai mažiausiai nuspėjami, kelia didžiausią riziką?

Verslą kuria ir laiko žmonės. Tad noriu pasidžiaugti – turime labai gerą ir patikimą vadovų komandą, stiprius ir savo darbą išmanančius specialistus ir gerus klientus – ūkininkus, kurie padeda mums tobulėti sakydami pastabas, teikdami pasiūlymus, ką galėtume daryti geriau, kokių produktų trūksta. Visada stengiamės į tai įsiklausyti ir tai yra tie banginiai, kurie laiko mūsų verslą.

Gyvenime yra dalykų, kuriuos gali ir kurių negali valdyti. Tuos, kuriuos gali valdyti, gali keisti, spręsti. O štai geopolitiniams veiksniams, globalių ir vietinių rinkų pokyčiams įtakos negali daryti, todėl bandai juos nuspėti ir prisitaikyti. Tai ir kelia didžiausią riziką.

Dirbate ne tik Lietuvoje, tad kokius verslo sąlygų, rinkų, kultūrinius, socialinius skirtumus pastebite plėtodami verslą, palaikydami santykius su partneriais, tiekėjais, klientais?

Šiuo metu dirbame tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet partnerių ir tiekėjų turime įvairiose šalyse, galų gale naudota technika prekiaujame visame pasaulyje. Bendrai daugybė panašumų, nes agroverslas visur apie tą patį – tai maisto tiekimo grandinės dalis, tad visur ūkininkai panašūs. Tai žmonės, norintys išgirsti tiesų atsakymą be užuolankų ir išvedžiojimų, norintys konkretumo iš partnerių.

O kultūrinių skirtumų yra ir Lietuvoje, skiriasi suvalkiečių, žemaičių ir aukštaičių būdas, kitose šalyse regioninių skirtumų dar daugiau, bet pirmiausia būtina įsiklausyti į žmones, suprasti, ko jiems reikia, o žmogiškumas – pagrindinis dalykas, kuris padeda įveikti bet kokius kultūrinius skirtumus. Skiriasi papročiai, įpročiai, bendravimo aspektai, bet žmogiškumas visur yra pirmoje vietoje, jis – visa ko pagrindas.

Anksčiau dirbome Baltarusioje ir Kaliningrado srityje, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje jau pirmą dieną nusprendėme nutraukti tiekimą ir iš karto pradėjome tų verslų pardavimo procesą, kuris seniai užbaigtas. Sunkiausia ir skausmingiausia buvo ne dėl paties verslo, o dėl ilgamečio vakarietiškų vertybių kolektyvo, darbščių ir gerai dirbusių žmonių.

Esate didžiausia vakarietiškos žemės ūkio technikos ir žemės ūkio inovacijų tiekėja mūsų šalyje. Ar svajotumėte būti ne tik didžiausia, bet ir vienintelė? Gal tai galėtų būti ambicingas planas?

Vieninteliu niekada negali būti, konkurencija – sveikas ir reikalingas dalykas bet kurioje srityje. Tai neįgyvendinamas siekis, kurio tikrai neturime. Norime užimti kuo daugiau rinkos, bet vietos joje yra visiems. Su konkurentais stengiamės stipriai konkuruoti, bet kartu palaikyti ir kolegiškus santykius asociacijų veikloje, organizuodami bendras socialines iniciatyvas.

Verslo ir valdžios santykiai. Ar dalydamiesi savo verslo sėkme su valstybe (mokesčių pavidalu) galite pasakyti, kad ir ji atsako verslui tuo pačiu?

Kiek duodi ir kiek gauni atgal – tai reliatyvus klausimas. Mūsų darbas – tvarkingai mokėti mokesčius ir mes tai darome, nesame įmonių iškėlę į užsienį, mokesčius mokame Lietuvoje, stengiamės puoselėti savo šalį, kad ji būtų geresnė tiek dabartinei, tiek ateities kartoms, o visa kita savaime ateina.

Valdžią visada visi mėgsta kritikuoti, ir iš tiesų yra nemažai probleminių dalykų, pavyzdžiui, kaip jau minėjau, su specialistų ruošimu, švietimo sistema. Tačiau, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, Lietuva, palyginti su kitomis regiono valstybėmis, dideliais žingsniais nužengė į priekį – tai didžiulis valdžios nuopelnas. Žinoma, taisytinų dalykų yra, bet juos taisyti ir yra valdžios darbas. Sakyčiau, pagrindinė valdžios funkcija – išklausyti tiek verslo subjektus, tiek gyventojus, bet išklausymo labiausiai ir trūksta, ypač tokioje specializuotoje srityje kaip žemės ūkis.

Tad valdžiai ir norėčiau palinkėti labiau įsiklausyti, geriau suprasti šio sektoriaus problematiką, išgirsti žmones, kurie kasdien dirba žemės ūkyje, nes jie turi teisingiausius atsakymus ir sprendimus. Ir versle lygiai taip pat – vadovui nereikia kaskart išradinėti dviračio, reikia tik su žmonėmis kalbėtis, nes jie dažniausiai turi atsakymus, ką ir kaip spręsti.

Dėkoju už pokalbį.

Autorius: Gitana Kemežienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos