Vilnius. Gyvulininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad pastaruoju metu jaučia tendencingą gyvūnų teisių gynėjų ir aktyvistų spaudimą bei vadina tai politikavimu.

Pirmadienį paukštininkystės, kiaulininkystės ir žvėrininkystės asociacijų atstovai spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad Europoje prasidėjusi asociacijos „Europos grupė už gyvūnus“ parašų rinkimo iniciatyva „CAGE FREE EU“, kuria raginama Europos gyvulininkystės ūkiuose apskritai uždrausti narvus, gali būti politikavimas ir kitąmet laukiančių rinkimų pradžia.

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininko,  Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktoriaus Algio Baravyko, jiems kelia nerimą reiškinys, kai tam tikra žmonių grupė savo įsitikinimus dėl gyvūnų laikymo verčia į aktyvistų judėjimą, organizuoja reguliarias akcijas, visuomenei pateikia tik negatyvius gyvulių laikymo pavyzdžius ir kryptingai nuteikinėja prieš ūkininkus. Anot jo, už profesionaliai rengiamų tokių akcijų gali stovėti stiprus finansinis ir struktūrinis užnugaris bei ne visai skaidrūs ketinimai.

„Tušti gyvūnų narvai šiandien, reiškia tušti žmonių pilvai rytoj“, -sako LKAA vadovas A. Baravykas

A. Baravyko teigimu, profesionalūs ūkiai yra suinteresuoti produktyvumu, o kenčiantis gyvūnas neproduktyvus, tad gyvūnų gerovė užtikrinama ir iš ekonominių paskatų, ne tik dėl keliamų reikalavimų. Nors augintojai yra suinteresuoti gyvūnų gerove, nereikia įsivaizduoti, kad „gyvūnas turi turėti žmogaus sąlygas ar perteklinę prabangą“.

„Auginti ir naudoti gyvūnus žmogaus poreikiams yra normalu. (...) Diletantiškos iniciatyvos atsisakyti gyvūnų laikymo narvuose ar aptvaruose teoriškai skamba kilniaširdiškai, tačiau reali tokių fantazijų įgyvendinimo pasekmė – dar didesnė bedarbystė ir maisto produktų trūkumas“, - kalba A. Baravykas.

Jam antrina ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas Česlovas Tallat – Kelpša, tvirtindamas, kad dalis Vakarų šalių tokius scenarijus jau turėjo, o dabar visa tai atėjo ir iki mūsų šalies. Anot jo, natūralu, kad matydami kenčiančius gyvūnus  žmonės nelieka abejingi ir palaiko gynėjus, tačiau ragina besirašančius peticijas domėtis, kas yra giliau, ieškoti esmės, o ne tik vadovautis momentine emocija. „Bijau, kad nepasikartotų „Brexit“ atvejis, kai po kiek laiko atsibus ir galvos, ką padarė“, - sako LŽAA vadovas.

Pasak LŽAA pirmininko Česlovo Tallat – Kelpšos, tokios iniciatyvos ir jų temos gali tapti itin patrauklios populistams, kurie, ypač prasidėjus rinkiminėms kampanijoms, gali bandyti eiti šiuo „arkliuku“, nes „kai negali pasakyti nieko protingo rimtomis temomis, tada renkiesi emociją“.

Spaudos konferencijoje gyvūnų augintojai taip pat aptarė visuomeninės organizacijos „Tušti narvai“ akcijas viešinant šokiruojančias sužalotų žvėrelių nuotraukas ir vaizdo įrašus. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija jau kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto, taip pat dėl gyvūnų gerovės gynėjų patekimo į fermas be leidimo.

„Tuščių narvų“ paviešintoje medžiagoje matyti, kaip narvuose laikomos audinės drasko ir kandžioja vienos kitas, kai kuriais atvejais tai baigiasi gyvūnėlių žūtimi. Teigiama, kad vaizdai filmuoti Kaišiadorių, Utenos, Zarasų, Rokiškio ir Širvintų rajonuose. Medžiaga perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tačiau jos atstovai teigia iš keliasdešimties tūkstančių patikrintų gyvūnų fermose užfiksavo tik kelis apdraskytus.

Č. Tallat-Kelpšos teigimu, Lenkijos žvėrelių augintojų asociacija turi įrašų, kaip jų šalyje gyvūnų gynėjai naktimis patekę į fermas tyčia provokuoja, dirgina gyvūnus, perkelia juos į svetimus narvus, kad šie susipjautų, neatmetama, kad taip veikta ir mūsų šalyje. Anot Č. Tallat-Kelpšos, Danijoje panaši gyvūnų gynėjų organizacija jau yra nubausta už analogiškus veiksmus.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Vytautas Tėvelis atkreipė dėmesį, kad nors vartotojas nėra abejingas gyvūnų gerovei ir jų teisėms, perkant dažnu atveju nusveria kaina. Anot jo, daugiau kaip 90 proc. vartotojų šiandien renkasi pigiausius kiaušinius, o tokie ir yra narvuose laikomų vištų.

2008-aisiais Europos Komisijos išleistame komunikate pagerintos paukščių auginimo sąlygos – trečdaliu padidinti aptvarai, pagerintos galimybės pasiekti pašarą, girdyklas, įrengtos laktos.

„Tuo laiku tai buvo milijoninės investicijos ir iki šiol mokamos paskolas. Gal paleiskime vištas? Laimingos vištos, bet, tikriausiai, nelaimingas pirkėjas. Jei tas vištas paleistume, reiktų mažiausiai 35 tūkst. hektarų naujo ploto, naujų pastatų“, - kalbėjo V. Tėvelis.

Anot LPA direktoriaus V. Tėvelio, kai kurios šalys jau suka link laisvo ar pusiau laisvo paukščių laikymo ir Lietuvos augintojai, rekonstruodamos ar statydamos naujus pastatus, atsižvelgia į šias tendencijas

Jis pabrėžė, kad kiekvienas žmogus gali turėti savo požiūrį ir jį išsakyti, bet metodai pasirenkami ne tie. „Mes tuo ir nepatenkinti. Pagauna apsileidusį ūkininką ar techninį nesklandumą ir transliuoja visur. Juk nufilmavus benamį taip pat galima rodyti ir sakyti, kad visi tokie šiame mieste“, - „Tuščių narvų“ veiklą komentavo paukštininkystės atstovas.

Tuo tarpu žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė tikina, kad ministerijai svarbi visų socialinių partnerių nuomonė ir, iš vienos pusės, svarbu įvertinti ekonominį foną, bet iš kitos pusės būtina rūpintis ir gyvūnų gerove. O tam, kad esančios problemos būtų išspręstos, reikalingas konstruktyvus dialogas.

„Suprantame abiejų pusių argumentus. Žemės ūkio ministerijos esminis iššūkis – formuoti tą politiką, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi ją įgyvendinti. Šiandien negalime sakyti, kad viskas gerai, problemų turime ir apie tai kalbame. Esame suinteresuoti ir norime bendradarbiauti, kad tos problemos būtų sprendžiamos kuo greičiau, geriausiu ir visiems priimtinu būdu“, - kalbėjo A. Miškininenė.

Pasak žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, gyvūnų gerovė – labai jautri ir subtili tema. Tam, kad joje įvyktų pokyčiai, būtina apie tai kalbėti

„Pastaruoju metu revizavome gyvūnų gerovės teisinę bazę ir akivaizdu, kad nėra taip tobula ir gražu, kaip norėtųsi. Ją reikia tobulinti. Šiandien VMVT, nustačiusi žiaurų elgesį su gyvūnais, neturi pakankamai įrankių ir galimybių, kad galėtų paimti gyvūną iš nesaugios aplinkos. Ministerijos siekis – kad tada, kai tikrai yra blogai, ta pagalba ateitų greitai ir laiku“, - apie teisinės bazės spragas kalbėjo A. Miškinienė.

Pasak viceministrės, skundų dėl gyvūnų gerovės daugėja: pernai jų buvo 1300, šiemet, per aštuonis mėnesius sulaukta 855. Apie trečdalis visų skundų pasitvirtina.

A. Miškinienės teigimu, rimti pažeidimai, t. y. pašarų trūkumas, per mažos patalpos, dažniausiai nustatomi mažesniuose ūkiuose. „Tikri stambūs prekiniai ūkiai yra daug investavę į gamybą, gyvūnų gerovę, tad pažeidimai daugiausia fiksuojami vidutiniuose, mėgėjiškuose ūkiuose, kuriuose trūksta ekonominių resursų investuoti, gauti rezultatą, trūksta žinių“, – žurnalistams kalbėjo viceministrė.

MŪ, BNS inf.