Šiauliai. Didžiausias Baltijos šalyse alpakų augintojas Raimondas Neverdauskas šių švelniavilnių gyvūnų auginimu neapsiribojo – įkūrė ir mažąjį zoologijos sodą.

Etnografiniame Dargaičių kaime R. Neverdauskas įkurdino įvairių ir retų veislių avis, ožkas, lamas, miniatiūrines zebu karves, ponius, miniatiūrinių veislių arklį ir asilus, afrikinius stručius, triušius, laukinius elnius, danielius ir net kupranugarį. Su alpakomis čia yra apie 130 gyvūnų, kuriems sudarytos geros sąlygos – gyvūnai turi naujus tvartelius, daug vietos ir erdvės judėti. Šis mažasis zoologijos sodas tapo ne tik Šiaurės Lietuvos gyventojų traukos objektu.

Idėjų nestokojantis Raimondas Neverdauskas šalia alpakų auginimo verslo įkūrė ir mažąjį zoologijos sodą

Užsidegęs zoologijos sodo idėja, Raimondas, vos tik įsigijo seną sodybą, nedelsdamas ėmėsi veiklos – išgriovė senus pastatus, išlygino žemę, užsėjo žolę, įrengė erdvius aptvarus, juose pastatė gyvūnams patogius medinius tvartukus, nutiesė takelius ir ėmėsi kurdinti gyventojus. Viskas vyko žaibiškai – pernai balandį nupirko sodybą, liepą zoologijos sodas buvo įrengtas. Įdomiausia, kad kiek galėjo, tiek Raimondas viską darė savomis rankomis, nes samdyti darbininkus atrodė per brangu. „Paimu prietaisą, išsiaiškinu, kaip su juo elgtis, ir dirbu“, – sako paprastai, tarsi mokėti visus darbus būtų savaime suprantamas dalykas. Zoologijos sodui prižiūrėti jis samdo vieną žmogų, kuris rytais pagirdo gyvūnus, įpila avižų, o šieno atveža visai savaitei.

Investicijos į zoologijos sodą jau daugiau negu dvigubai viršijo planuotas ir greito atsipirkimo R. Neverdauskas neplanuoja, nes dar nebaigė plėtros. Bet lankytojų, pasidžiaugia R. Neverdauskas, ypač vasarą, visada būna, viduryje savaitės – apie 100, savaitgaliais, švenčių dienomis – apie 300.

Lankytojus džiugina ir įvairiaspalvės alpakos

Išskirtinis zoologijos sodo eksponatas – dvikupris 8 metų kupranugaris, ant kurio galima joti. „Jis labai mėgsta bendrauti, jam patinka, kai kasau, glostau“, – apie įspūdingą augintinį pasakoja R. Neverdauskas. O kupranugaris mėgsta savitai pabendrauti ir su lankytojais – jeigu neatsargiai rankose laikysi specialiai gyvūnams skirtą kombinuotųjų pašarų indelį, čiups jį iš rankų nelaukdamas, kol jam bus pasiūlyta. Šalia kupranugario ganosi ir kiti kupranugarinių šeimos gentainiai – būrys jaunų lamų.

Kupranugaris – vienas egzotiškiausių zoologijos sodo gyvūnų. Jie ganosi kartu su kitu savo šeimos atstovu – lamos patinu

Anksčiau Raimondas turėjo ir kastruotą vienkuprį, bet jį pardavė – nekastruoti kupranugariai būna piktesni per rują, o ji trunka ilgai, nuo lapkričio iki vasario. Vis dėlto ateityje ketina įsigyti dar vieną vienkuprį, tik nekastruotą, kad palikuonių susilauktų.

Labai žaismingas ožkų aptvaras, kuriame gyvūnams sudarytos į kalnų panašios sąlygos, kad turėtų kur laipioti. Šveicarų ožys išskirtinis savo spalvomis – pusė kūno juodo, pusė balto. Žmonių dėmesio nuolat nori juodas miniatiūrinis ožiukas, kuris sugeba išlįsti pro aptvarą, kad galėtų pažaisti. Beje, miniatiūrinių veislių ožkos turi daug pirkėjų – jos užsakytos dar net negimusios.

R. Neverdauskas tikisi, kad palikuonių susilauks mažiausi pasaulyje galvijai – zebu veislės telyčia ir metų buliukas. Tarp mažų veislių gyvūnų zoologijos sode gyvena miniatiūrinis asiliukas ir miniatiūrinis arklys Falabella. Palikuonio – gražaus garbanoto plauko beveik balto asiliuko – čia susilaukė išskirtinės baltos spalvos asilų porelė.

R. Neverdauskas turi leidimus visiems laukiniams gyvūnams laikyti, tad kai į sodybą atklydo labai silpna stirniukė, ir jai vietos atsirado. Tik prieš tai teko kreiptis į veterinarijos gydytojus, įdėti daug pastangų, kad ji atsigautų ir išgyventų. „Noriu turėti po porą kelių rūšių atstovų, kad vaikai galėtų susipažinti su miško gyventojais“, – teigia R. Neverdauskas. Šiemet jis įsigijo tauriųjų, dėmėtųjų elnių, Dovydo elnių porą, gražiais ragais pasipuošusių trijų spalvų danielių, kurie ganosi kartu su hailende Čiba, meiliai vadinama Čibute.

Raimondo Neverdausko išgelbėta stirna dabar net ėda iš jo rankų

Raimondas labai mėgsta stebėti laukinių žvėrių elgesį. „Kai atsivežiau, jie nuo manęs iš pradžių bėgdavo į kitą aptvaro pusę, bet po mėnesio jau per kelis metrus prisileido. Laukiniai gyvūnai labiausiai aktyvūs būna vakare, tad pas juos ir užsuku tuo metu, kai jie labiau linkę bendrauti“, – pasakojo Raimondas, ramiai glostydamas Dovydo elnę, kuri šeimininką jau pripažįsta besąlygiškai.

Dauguma zoologijos sodo gyventojų labai jaukūs, draugiški. Raimondas su jais stengiasi praleisti visą laisvą laiką – ne tik todėl, kad gyvūnai kuo labiau priprastų prie žmonių, bet ir pats prie augintinių labai prisirišo.

Zoologijos sodo gyventojams sudarytos puikios sąlygos gyventi ir džiuginti lankytojus

R. Neverdauskas dabar vykdo zoologijos sodo plėtrą – atsiveš dar keletą laukinių gyvūnų, planuoja įsigyti net zebrų, taip pat rengia paukščių fermą, kurioje apgyvendins kelių rūšių sparnuočius. Raimondas sako, kad vaikams bus sudarytos sąlygos važinėti elektromobiliais, pasilepinti kitomis pramogomis, nes čia atvykę žmonės nori bent pusdienį praleisti.

Apie Raimondo Neverdausko alpakų ūkį skaitykite rugsėjo mėn. žurnale „Mano ūkis“ (Nr. 9)

MŪ inf.