Vilnius. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė atskleidusi didelio masto sukčiavimo schemą – asmenys siekė neteisėtai įgyti daugiau nei 0,5 mln. Eur žemės ūkiui skirtos ES paramos.

Atsakomybėn buvo patraukti 22 asmenys, o dar keturi organizatoriai jau nuteisti.

Pasak Europos deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio, baigus ikiteisminį tyrimą buvo kreiptasi į teismą su pareiškimais dėl baudžiamosios bylos užbaigimo supaprastinta tvarka.

„Šioje baudžiamojoje byloje yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai veikos organizatoriams ir taip pat ikiteisminio tyrimo metu per 2025 metus iš viso buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn 22 asmenys, kurie įsitraukė į jaunųjų ūkininkų sukčiavimo schemą. Jie pripažino savo kaltę, teismai priėmė sprendimus atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė prokuroras.

Anot prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir teismo patvirtinta, kad schemos dalyviai neteisėtai įgijo daugiau nei 562 tūkst. Eur bei siekė įgyti dar 110 tūkst. Eur.

Keturi veikos organizatoriai teismo yra pripažinti kaltais, teismas jiems skyrė po 150 tūkst. Eur baudas.

FNTT Specialiųjų tyrimų 2-osios valdybos viršininko Daugilo Razausko teigimu, nustatyta, kad organizatoriai buvo sugalvoję sudėtingą sukčiavimo schemą norėdami neteisėtai įgyti ES fondų lėšas, skirtas žemės ūkiui.

„Pasinaudojo, pasitelkė asmenis, taip vadinamus jaunuosius ūkininkus, klastojo dokumentus, imitavo fiktyvią žemės ūkio veiklą, tokiu būdu teikė paraiškas institucijoms, skirstančioms Lietuvos Respublikoje ES paramą“, – teigė D. Razauskas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo veikiant organizuotoje grupėje. Tyrimo metu buvo atlikta daugiau nei 50 kratų įvairiuose Lietuvos regionuose, jų metu rasta bei paimta įvairių tyrimui reikšmingų objektų, iš esmės pagrindžiančių įtarimus.

Organizatoriai turėjo reikiamų žinių

FNTT Specialiųjų tyrimų 2-osios valdybos viršininkas pabrėžė, kad šią nusikalstamą schemą sugalvoję pagrindiniai organizatoriai „iš principo nėra susiję su žemės ūkiu“, nors pats nusikaltimas buvo vykdomas žemės ūkio sektoriuje.

Pasak D. Razausko, organizatoriai – asmenys iš didesnių miestų, gaunantys didesnes pajamas: įmonės vadovai, finansų, informatikos specialistai, teisininkai, apskaitininkai ir pan.

„Kai žmogus puikiai supranta, kaip yra skirstoma ES parama, kaip veikia procesai, įsigilinti į vieną ar į kitą sektorių nesudaro didelių problemų. Tokie asmenys gali įsigilinti ne tik į žemės ūkio, į bet kokį Lietuvos ekonomikos sektorių, kuris gauna finansavimą iš ES paramos fondų“, – aiškino D. Razauskas.

Pasak prokuroro, FNTT pareigūnų identifikuotoje schemoje buvo įgyjamas žemės ūkio sklypas, išlaikomas tris metus, po trijų metų parduodamas, atitinkamai padidėjus žemės kainai, ir ta suma pasidalinama.

„Veikos organizatoriai, turėdami specialias žinias, nes tokią veiką galima padaryti tik gerai išmanant ir technologijas, ir pačią įsisavinimo schemą, parūpindavo ūkininko pažymėjimus, prisijungimus prie paskaitų išklausimo nuotoliniais būdais. Taip pat yra duomenų, tai buvo patvirtinta ir teismo, kad jie jungdavosi ir perteikdavo kitiems asmenims prisijungimus, slaptažodžius ir organizatoriai tokia veikla įvykdė“, – teigė V. Kukaitis.

Pasak FNTT pareigūno, organizatoriai daugiau asmenų į schemą įtraukdavo pažadėję lengvą uždarbį.

„Tokie žmonės ieško jaunųjų ūkininkų, suranda tokius žmones, kreipiasi į juos patys arba tarpininkus, pasiūlo lengvą uždarbį, nors tai bus nusikalstama veika. Tokie žmonės dažnai nesupranta, kad dalyvauja nusikalstamose schemose, o didysis pinigų ir paramos pyrago gabalas atitenka organizatoriams, pasinaudojus tokiais asmenimis, šiuo atveju – ūkininkais“, – teigė D. Razauskas.

Veikė visoje Lietuvoje

Pasak prokuroro, veika vykdyta visoje šalyje, tačiau didieji sukčiavimo schemai naudoti plotai yra nustatyti apie Vilnių bei Dzūkijos krašte.

V. Kukaičio teigimu, nuo keleto nemažų žemės sklypų buvo atidalinti 8 ha plotai skirtingiems schemoje dalyvaujantiems neva jauniesiems ūkininkams „Pavyzdžiui, buvo žemės ūkio bendrovės, kurios skyrė vieną, du, tris sklypus, kitiems – kitose teritorijose, kitose vietovėse. Tai yra ne vienos teritorijos klausimas, nes reikėjo mažiausiai 23 sklypų“, – aiškino prokuroras.

Anot jo, paramos teikimas nėra sustabdytas, tokios schemos gali tęstis ir toliau, tad įsitraukusieji į tokias schemas raginami nebedaryti šių nusikalstamų veikų, kreiptis į institucijas. V. Kukaitis pabrėžė, kad institucijoms būtina stiprinti kontrolę, o žmones svarbu informuoti, kad į tokias veikas neįsitrauktų.

Jis taip pat kreipėsi į didelių žemės ūkio plotų žemės savininkus, įspėdamas, kad jie gali būti įtraukti į sukčiavimo schemą ir sulaukti atsakomybės. „Tai teismo taip pat yra konstatuota ir nustatyta, kad kai jūs fiktyviai arba dėl akių atliksite tokius žemės sklypo gabalų padalinimus po 8, 9 ar 10 hektarų, tai nereiškia, kad nebūsite patraukti į baudžiamąją atsakomybę, žinodami apie tai, kad ta žemės ūkio veikla yra imituojama“, – kalbėjo Europos deleguotasis prokuroras V. Kukaitis.

Žurnalistams pasiteiravus, ar ūkininkai galėjo dalyvauti tokioje veikoje, V. Kukaitis patikslino, kad į baudžiamąją atsakomybę dėl dokumentų klastojimo bei apsimestinių sandorių sudarymo yra patraukti asmenys, pardavinėję žemės sklypus.

Anot V. Kukaičio, jaunųjų ūkininkų programa sudarė aplinkybes, kad asmuo iki 40 metų gali įsikurti kaimo vietovėse, įgyti maždaug 8 ha žemės sklypus, kainuojančius apie 30 – 40 tūkst. Eur.

„Tas paramos lėšas gaudavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, atitinkamai pateikė suklastotus dokumentus, imituodami atitikimo kriterijus, ir įsipareigojo vykdyti tam tikrą žemės ūkio veiklą, per tris metus turėjo pasiekti tam tikrus rezultatus. Realybėje žemės ūkio darbai nebuvo vykdomi išvis, arba buvo vykdomi kitų asmenų, kaip taisyklė, didžiųjų bendrovių arba tų asmenų, kuriems tie žemės sklypai priklausė anksčiau“, – apie sukčiavimo schemą pasakojo V. Kukaitis.

Tokie neva jaunieji ūkininkai įvardindavo, kad užsiima daržovių, grūdinių kultūrų auginimu, bitininkyste. Daugiau prokuroras nedetalizavo, teikdamas, jog pagal aplinkybes tiriama ir toliau. FNTT teigimu, buvo keli tyrimo realizacijos etapai, ikiteisminis tyrimas tęsiamas toliau, galimai įtariamųjų bus ir daugiau.

Pasak prokuroro, ši išaiškinta schema nėra susijusi su griežtinamu moliūgų, cukinijų ir pan. plotų deklaravimu, tačiau teigė, jog stiprinama kontrolė džiugina.

„Džiugu, kad Žemės ūkio ministerija stiprina kontrolę, prevenciją. (Anksčiau – red. past.) minimas atvejis yra susijęs su tiesioginėmis išmokomis, šiuo atveju (nusikalstama veika – red. past.) yra susijusi su struktūrine parama dėl tokių programų dalyvavimo“, – teigė V. Kukaitis.