Kėdainiai. Kėdainių rajoną pasiekė tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica" specialusis planas.  Aiškėja, kad per Šėtos ir Truskavos seniūnijas bus nutiesta 15 kilometrų šios europinės geležinkelio vėžės.

Kėdainių rajono savivaldybė sudarė darbo grupę, kad ji išsiaiškintų, koks naujojo geležinkelio vėžės poveikis bus greta jos atsidursiantiems gyventojams, jų vykdomai ūkinei veiklai.

Pasak Kėdainių rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Vytauto Kundroto, labai svarbūs yra saugos ir infrastruktūros klausimai: „Mums rūpi išsiaiškinti, kaip pasikeis greta vėžės atsidursiančių gyventojų gyvenimo kokybė ir jų vykdoma veikla. Žinome, kad iš ūkininkų teks paimti žemę visuomenės poreikiams, tad žmonėms rūpi, ar jie nepatirs nuostolių, kaip bus vykdomi statybos darbai, koks bus gyvenimas šalia geležinkelio."

Vytautas Kundrotas (kairėje) paaiškino, kad „Rail Baltica" kirs apie 15 kilometrų Kėdainių rajono valdų

Darbo grupei daug klausimų turi Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas. Jam svarbu ne tik asmeniniai interesai, mat jo turimas žemes kirs naujasis geležinkelis, bet ir kitų žemdirbių situacija.

„Kiek žinau, naujoji vėžė eis per 20 mūsų rajono ūkininkų žemes. Mes tik gavome pranešimus, kad yra rengiamas projekto „Rail Baltica" specialusis planas ir pagal jį aiškėja, jog dalis žemės bus paimta visuomenės poreikiams. Tačiau kol kas nėra jokio aiškumo nei dėl kompensacijų, nei dėl infrastruktūros, nei dėl galimybės konsoliduoti žemes. Kolegos jau pasidomėjo ir žino, kad dalies ūkininkų žemė bus padalyta. Prie kai kurių dalių nelieka privažiavimų. Be to, nėra jokio aiškumo, kaip bus kompensuojami nuostoliai miškų valdytojams", - sakė V. Ivanauskas.

Į Kėdainius atvykusi Žemės ūkio ministerijos Žemės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Baliasinovienė sakė, kad į daugumą iškeltų klausimų galėtų atsakyti Susisiekimo ministerijos specialistai, nes jie atsakingi už projekto „Rail Baltica" vykdymą.

„Žinau tik tiek, kad už visuomenės poreikiams paimtą žemę jos savininkams bus sumokėta pagal vertintojų nustatytą kainą. Jei ji netenkins žemės savininkų, visi ginčai su Susisiekimo ministerija bus sprendžiami teisme. Teisės aktai numato tik atlygį už paimtą žemę, jokių išmokų už nepateisintus lūkesčius nėra numatoma. Suprantu, kad žeme galima bus naudotis, iki joje prasidės statybos darbai. Daugiau aiškumo dėl projekto gali įnešti tik šio projekto rengėjai ir vykdytojai", - sakė ministerijos atstovė.

Žemės ūkio ministerijos atstovė Jurgita Baliasinovienė dėl rūpimų klausimų kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kuri vykdo „Rail Balticos" projektą

Ūkininkai neslepia apmaudo, kad rengiant tokį didelį ir reikšmingą projektą informacijos trūksta tiems, ką naujasis geležinkelis neišvengiamai palies.

„Pagal tai, kiek mes turime klausimų ir visai į juos negauname atsakymų, kartais net pajuokaujame, kad už iš mūsų paimtą žemę projektui „Rail Baltica" mes patys dar už ją ir primokėti turėsime", - susidariusi situaciją šmaikščiai komentavo V. Ivanauskas.

Ūkininkas Virmantas Ivanauskas neslepia apmaudo, kad į rūpimus klausimus iki šiol nėra aiškių atsakymų

Projektas „Rail Baltica" dar 2010 m. balandžio pradžioje buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jis kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį.

„Rail Baltica" geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic" dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją. Be to, ateityje šis koridorius Varšuvoje turės jungtį su transporto koridoriumi „Baltica - Adriatica", sujungsiančiu kokybiška geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją. Tokiu būdu Europoje formuojama naujos šiaurės-pietų ir rytų-vakarų krovinių kryptys.

Europos Sąjungos (ES) institucijos  „Rail Baltica" projektą įvardija kaip strateginį ir ilgalaikį geležinkelio projektą, kurio tikslas - plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių. Modernizuotos geležinkelių linijos leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių (ypač Suomijos), ir, ilgainiui, su Centrine Azija.

„Rail Baltica" projekto darbams Lietuvos teritorijoje prašoma beveik 197 mln. Eur fondo lėšų, t. y. apie 85 proc. bendros projekto vertės, siekiančios 231 mln. Eur. Paraiška pateikta kartu su Latvija ir Estija per bendrai sukurtą įmonę „RB RAIL AS".

MŪ inf.