Vilnius. ES paramos gavėja kaltinama dėl galimo kreditinio sukčiavimo gaunant lėšas ir dokumentų klastojimo, padarant didelę žalą ES finansiniams interesams. Baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2018–2019 m. paramos gavėja teikė dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) ir gavo ar kėsinosi gauti ES paramos lėšas keliasdešimties tūkstančių eurų sumai. Vykdant projekto įgyvendinimo priežiūrą įtarta, kad paramos gavėja galimai nevykdo projektuose numatytų veiklų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratas, apžiūras, apklausas ir nustatė, kad moteris, galimai siekdama suklaidinti NMA specialistus ir imituoti vykdomą veiklą, galėjo klastoti veiklos vykdymo faktą įrodančius dokumentus.

Įtariama, kad kaltinamoji, teikdama paraišką ES paramai gauti, NMA galėjo pateikti tikrovės neatitinkančius dokumentus, siekdama atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir įsipareigojimus, kurie suteikia teisę įgyti ES paramos lėšas.

Bylos duomenimis, moteris, dalyvaudama viename iš projektų, galimai kėsinosi gauti keliasdešimties tūkstančių eurų paramą, tačiau NMA specialistai atliko patikras ir nustatė, kad daržininkystės veikla neįgyvendinama, tad paramos sutartį nutraukė.

Už apgaule gautą tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to padaryta didelė žala, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Europos deleguotųjų prokurorų biuro prokurorai, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos pareigūnai.