Vilnius. Akmenės rajono savivaldybėje dėl labai smarkaus lietaus paskelbta dar viena ekstremalioji situacija. Potvarkį dėl naujos ekstremaliosios situacijos paskelbimo meras Vitalijus Mitrofanovas pasirašė antradienį.

„Turėjome kritulių kiekį, atitinkantį stichinio įvykio požymius“, – trečiadienį BNS sakė meras.

Anot jo, smarkus lietus šiemet daugiausia nuostolių padarė žemės ūkiui.

V. Mitrofanovas priminė, kad ekstremali situacija dėl piliakalnių nuošliaužų, paplautų kelių ir tiltų buvo paskelbta ir pernai, ji dar nėra atšaukta.

Pasak mero, naujos ekstremalios situacijos reikėjo, nes ji apima kitus dalykus nei pernykštė.

„Tai jinai nesiejama su dabartine situacija, ne su liūtimis, o su pasekmėmis praeitų liūčių“, – aiškino jis.

V. Mitrofanovo teigimu, naujos ekstremalios situacijos paskelbimas leis ūkininkams prašyti kreditų mokėjimo atidėjimo, stabdyti palūkanų mokėjimą ir pan.

„Šiandien mes kuriame kitokias pasekmes, būtent labiau nukreiptas į žemės ūkį. Kita vertus, kaip pažymėjome Ekstremalių situacijų operacijų centro protokole, dabartinė padėtis pablogina aną situaciją (pernai liūčių padarytą žalą – BNS), ir vėl eilinį kartą kreipiamės į Vyriausybę ir Paveldosaugos departamentą dėl susidariusios situacijos“, – BNS sakė Akmenės rajono vadovas.

Anot jo, po pernykščių liūčių nepavyko sutvarkyti ne tik nušliaužusių piliakalnių, bet ir paplautų tiltų, kelių. Savivaldybė neturi tam užtektinai lėšų.

„Šiandien dar turime tris pavojingus tiltus, kurie yra labai pavojingai išplauti. Dėl to taip pat kreipėmės į Vyriausybę. Žvyrkeliai visi išplauti, pravažiavimo nebuvo. Pernai keliams atstatyti skyrėme apie 800 tūkst. Eur savivaldybės lėšų“, – teigė meras ir vylėsi sulaukti Vyriausybės pagalbos. 

Pernai ekstremali situacija Akmenėje paskelbta liepos pabaigoje per trumpą laiką iškritus daugiau kaip mėnesio normai ir dėl smarkaus vėjo padarytos žalos.

Antradienį ekstremalioji situacija paskelbta ir Kėdainių rajone. Anot savivaldybės pranešimo, to paprašė vietos ūkininkai, nes lietūs sunaikino dalį jų pasėlių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stočių bei Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis – fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

Ilgas lietingas laikotarpis fiksuojamas, kai 60 dienų kritulių kiekis yra 2,8 karto arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

Ministras: valstybės lygio ekstremalioji situacija suteiktų lankstumo

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas socialiniame tinkle „Facebook“ praneša, kad jei Ministerijos siūlymui skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje Lietuvoje būtų pritarta, tai suteiktų daugiau lankstumo dėl posėlio terminų.

„Dėl ilgai besitęsiančio lietingo periodo derliaus nuėmimas vėluoja. Kai kur dėl per daug įmirkusios dirvos ūkininkai negalės iki rugpjūčio 15 d. pasėti posėlio, kaip tai reikalaujama pagal ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“.

Paprastai pakeisti šios datos negalima, nes ji suderinta su EK ir įrašyta į Strateginį planą, reikalingas naujas derinimas su EK, o tai gali užtrukti mažiausiai 2–3 mėnesius. Tiek laiko neturime, kiekviena diena yra svarbi. Ekstremalios situacijos paskelbimas (visoje Lietuvoje, – red. past.) leistų į šiuos ir kitus įsipareigojimus žiūrėti lanksčiai“, – tikina ministras.

Pasak jo, teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios (force majeure ar išimtinių aplinkybių).

„Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Ieškome sprendimų, kad tai būtų galima padaryti dar paprasčiau“, – sako I. Hofmanas.

„Noriu pažymėti, kad posėlio pasėjimo terminas iki rugpjūčio 15 d. buvo nustatytas įvertinus mokslininkų rekomendacijas ir atsižvelgiant į tai, kad avansas už posėlį būtų mokamas nuo spalio 15 d. užbaigtoms pasėlių patikroms. Su tokia nuostata kažkada sutiko ir žemdirbių bendruomenė.

Jau ruošiame dokumentus kreiptis į EK dėl šios datos peržiūrėjimo, posėlio išlaikymo termino kitiems metams, tuomet, tikėtina, avansas už posėlį negalėtų būti mokamas, o būtų mokama visa išmoka už posėlį nuo gruodžio. Tam dar turės pritarti žemdirbiu organizacijos. Be to, EK ruošia supaprastinimo paketą, gali būti, kad bus sumažintas strateginių planų detalumo lygis, kitaip tariant, Strateginiame plane galimai nebeliktų konkrečių datų“, – priduria žemės ūkio ministras.