Radviliškis. Prieš keletą dienų įvykęs seminaras avių augintojams buvo paskutinis „Šeduvos avininkystėje“ – nuo sausio 1 d. ši uždaroji akcinė bendrovė reorganizuojama.

„Šeduvos avininkystė“ reorganizuojama kartu su Upytės eksperimentiniu ūkiu – abiejų bendrovių akcijas 100 proc. valdo valstybė. Vyriausybės nutarimu abi bendrovės sujungiamos ir nuo Naujųjų metų įsteigiama nauja uždaroji akcinė bendrovė „Genetiniai ištekliai“. Ji perima visą reorganizuojamų bendrovių turtą, teises ir pareigas.

Upytės eksperimentinio ūkio vykdoma veikla – pieno ir mėsos galvijų veislininkystė, javų, pluoštinių ir aliejinių augalų, daugiamečių žolių sėklininkystė, eksperimentinė, mokomoji, bandomoji ūkinė veikla. Valstybės keliamas tikslas šiai bendrovei – verslo vertės augimas ir dividendų pajamingumas. Bendrovė specialiųjų įpareigojimų neturi.

UAB „Šeduvos avininkystė“ direktorius Rimantas Kairys teigė, kad dėl gyvulių perėmimo kaip ir viskas aišku, tačiau kaip bus dėl žemių – nevisai. „Dar yra neatsakytų klausimų apie mūsų valdomus 370 ha žemės, kurią nuomojame iš valstybės. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba neperregistruotų žemės nuomos naujai bendrovei, mūsų veikla pakibtų ant plauko. Vis dėlto viliuosi, kad buvusioje „Šeduvos avininkystės“ bazėje ir toliau išliks genofondinės avys, visa struktūra, specialistai, nes vyksta kruopštus selekcinis darbas, atliktas didelis įdirbis“, - teigė R. Kairys.  

Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė patikino, kad dėl žemės nuomos „Šeduvos avininkystės“ kolektyvui nerimauti nereikia. „Reorganizuojant uždarąją akcinę bendrovę „Šeduvos avininkystė“ ir Upytės eksperimentinį ūkį jungimo būdu, sujungiant šias bendroves ir įsteigiant naują uždarąją akcinę bendrovę „Genetiniai ištekliai“, šiai pereis visas reorganizuojamų bendrovių turtas, teisės bei pareigos. Paprastai kalbant, naujai bendrovei pereis visos teisės ir pareigos, taip pat ir susijusios su žemės nuoma. Nauja bendrovė nuomotų žemę taip pat, kaip nuomojo reorganizuotos“, - teigė V. Žoštautienė.

Avininkystės veikla Šeduvoje vystoma nuo 1963 m., čia saugomas Lietuvos juodgalvių avių genofondas. Šiuo metu ūkis daugiau užsiima specialiaisiais įsipareigojimais – juodgalvių, vietinių šiurkščiavilnių avių branduolio saugojimu, vykdo kontrolinį avinukų penėjimą. Su veislininkyste susijusi veikla sudaro 73 proc. visos darbo apimties.

„Šeduvos avininkystės“ vadovas nuogąstauja dėl Žemės ūkio ministerijos nuomonės, jog pakanka saugoti minimalius genofondinių gyvulių branduolius, tačiau, jo teigimu, veislinis darbas negali vykti su minimaliais branduoliais, nes neužteks gyvulių negiminingam veisimui. „Dėl to vyko karštos diskusijos, netgi buvo siūlymų atiduoti šį darbą į privačias rankas, bet kas gali užtikrinti, kad jose atsidūrę branduoliai bus išsaugoti ir tęsiamas veislinis darbas? Mes siūlome išlaikyti optimalų branduolį, kurį sudaro  4 avinų linijos ir 12 ėriavedžių šeimų. Kadangi reorganizacija numato, kad bus sujungiama perimant visą turtą, teises ir pareigas, tikiuosi, kad genofondas bus išsaugotas ateinančioms kartoms“, - vylėsi R. Kairys.  

Avininkystės veikla Šeduvoje vystyta nuo 1963 m., čia saugomas Lietuvos juodgalvių avių genofondas

Šiuo metu „Šeduvos avininkystė“ tęsia naujos genetinės linijos kūrimą – bando išvesti Lietuvos juodgalvę avį, kuri pasižymėtų geresnėmis penėjimosi ir mėsos savybėmis. Ši metodika, sukurta su LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkais ir patvirtinta Lietuvos avių augintojų asociacijos, naudojama panaudojant Vokietijos juodgalves avis. Visas naujos genetinės linijos suformavimas bus baigtas 2023 m. „Mums dabar labai svarbu, kad šis darbas nenutrūktų ir nauja linija būtų sukurta“, - mintimis dalijosi R. Kairys. Linijos kūrimas vyksta  ūkio lėšomis, nes kergiant Lietuvos juodgalves avis su Vokietijos juodgalviais avinais, prieauglis tampa mišrūnais ir iš valstybės negaunamos išmokos.

„Šeduvos avininkystė“ ir dabar aprūpina Lietuvos ūkininkus veisline medžiaga, ūkininkams, kurie yra pirkę avis prieš keletą metų, parenka naujus negiminingus avinukus bandai atnaujinti. „Mes tokias sąlygas ir galimybes turime dėka kruopštaus selekcinio darbo ir aukštos kvalifikacijos specialistų. O avių veislininkystė dar turi daug neišspręstų problemų ir darbo šioje srityje – apstu“, - pastebėjo R. Kairys.  

ŽŪM aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto, sujungiant dvi bendroves, tikslas – sukurti infrastruktūrą genetiniams ištekliams saugoti. Manoma, kad įsteigus vieną naują uždarąją akcinę bendrovę, bus racionaliau naudojami materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, sumažintas valstybės valdomų bendrovių skaičius, saugomi ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai koncentruojami vienoje bendrovėje.

MŪ inf.