Vilnius. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenys rodo, kad šalyje didžiausias žaibo iškrovų tankis stebėtas Kėdainių, Kalvarijos, Kaišiadorių ir Ukmergės r. savivaldybėse.

Čia vidutiniškai kiekvienam kvadratiniam kilometrui teko po 2 žaibų išlydžius, tačiau kai kuriose minėtų savivaldybių dalyse žaibų tankis siekė iki 4 išlydžių/km². Gyvenantiems Biržų, Kretingos, Kelmės ir Mažeikių rajonų savivaldybėse žaibų išvysti teko mažiausiai.

LHMT teigimu, 2022 metai perkūnijų atžvilgiu buvo ramesni. Nepaisant to, Lietuvoje per metus užfiksuota kiek daugiau nei 71 tūkst. žaibų išlydžių. Palyginimui, 2021 metais jų buvo net 123 tūkst. (t. y. 73 % daugiau).

Kaip įprasta, didžioji dalis išlydžių šiemet fiksuota tarp debesų, o į žemę trenkė tik kas ketvirtas žaibas. Laiko atžvilgiu, dažniausiai perkūnavo popietės ir vakaro valandomis, o pati didžiausia teorinė tikimybė būti nutrenktam žaibo fiksuota lygiai 18:20 val.

Didžiausias žaibų kiekis per parą buvo birželio 10 d., kuomet per šalį slinko nedidelės apimties, bet labai intensyvios audros nešusios smarkias liūtis ir labai stambią krušą. Tuomet užfiksuota beveik 13 tūkst. išlydžių.

Įdomu tai, jog pernai palyginti nemažai perkūnijų pasitaikė žiemos mėnesiais, ypač vasarį, kai fiksuoti net 178 žaibų išlydžiai (2021 m. per visus 3 žiemos mėnesius jų buvo tik 6). 2022 m. vasarį per Lietuvą slinko gilūs ciklonai, kurie nulėmė ne tik minėtas perkūnijas, bet kartais sukeldavo net ir uraganinio stiprumo vėjo gūsius.

LHMT nuo 2012 metų veikia žaibų aptikimo sistema (ŽAS) fiksuojanti atmosferos elektrinių iškrovų laiką, vietą ir stiprumą. Žaibų detektoriai, esantys Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse,  maždaug 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Kartu su meteorologiniais radiolokatoriais tai yra vertingas įrankis pavojingoms audroms sekti.