Kelmė. Kražių seniūnijoje ūkininkaujantys broliai Arūnas ir Vytautas Maziliauskai, ardantis kolūkiams, negavo nei pastatų, nei gyvulių. Tuomet jie buvo jauni specialistai, neturėję įdirbio. Tačiau per pora dešimtmečių brolių Maziliauskų šeimos, eidamos petys petin, sukūrė klestintį ūkį, kuris pripažintas vienu iš geriausių.

Arūnas ir Vytautas Maziliauskai ūkininkauti pradėjo prieš 20 metų. Taip sutapo, kad dirbti į Kražių kolūkį 1988-aisiais Vytautas atėjo baigęs tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, jo brolis Arūnas - Rietavo žemės ūkio technikumą. Iširus kolūkiui, broliai pajų negavo, nes per trumpai dirbo. Viską įsigyti turėjo patys. Nepaveldėjo ir žemės. Gavo po 3 ha kaip ir visi kaimo gyventojai. Nuo to ir pradėjo ūkininkauti. „Vertėmės kaip išmanėme. Skerdėme savo gyvulius. Vežėme į turgų parduoti mėsą," - mena broliai.

Kalvotose javų auginimui netinkamose žemėse ganosi Maziliauskų banda

Antras žingsnis stambesnio ūkio link - kai nupirko bankrutuojančios kiaules auginusios „Ajasos" bendrovės fermas. Į didžiulius pastatus susivedė po keletą savo gyvulių. Turėjo vilties, jog ūkį bus kur plėsti.

Karvė duoda septynias tonas pieno

Bandą tuomet dar visai jauni ūkininkai plėtė iš savų išteklių. Jautukus paauginę parduodavo. Telyčaites pasilikdavo. Pavyko išauginti gana pieningą bandą. Primilžiai iš vienos karvės dabar siekia 7 t per metus.

Banda - per tris šimtus galvijų. Arūnas deklaruoja 165, Vytautas - 153 galvijus. Broliai Maziliauskai „Pieno žvaigždžių" bendrovei kasdien parduoda po 3,5-4 t pieno. Prieš porą metų ūkininkai savo bandą papildė 20 holšteinų veislės karvių. Jų pirkti važiavo į Vakarų Vokietiją.

Dvi ūkininkų (iš kairės) Arūno, Dianos, Pauliaus bei  Dalios ir Vytauto šeimos darniai dirba kartu

Karves laiko ganyklose. Ten ir melžia. Iš ganyklos pieną veža specialiomis cisternomis. Pieno bloke įrengti du atskiri šaldytuvai: vienas - Arūno karvių bandos, kitas - Vytauto.

Ūkyje darbuojasi ir brolių žmonos Dalia ir Diana. Iš pieno - pagrindinės šeimų pajamos. Karvių fermos dabar modernizuotos. Pasinaudojus parama įrengta lagūna, mechanizuotas mėšlo šalinimas. Šalia fermų yra grūdų sandėliai.

Žemė - iš rėžių

Gausindami bandą, broliai Maziliauskai privalėjo didinti ir žemės plotus. Kražių kadastrinėje vietovėje žemės gauti buvo nelengva -dDalis grąžinta savininkams, dalį supirko kiti ūkininkai.

Ūkininkai pirko žemę ir nedideliais gabaliukais. Dabar Arūnas valdo 280, Vytautas - 251 hektarą. Abu turi apie 300 hektarų nuosavos žemės. Kita - nuomojama.

Žemė trijose seniūnijose: Kražių, Vaiguvos, Pakražančio. Iš daugiau kaip 530 ha didžiausias laukas 27 ha vienoje vietoje. Kiti laukai - mažesni. Ūkininkai deklaruoja po 80-100 sklypų.

„Ūkininkauti, kai žemės sklypai taip išsimėtę - sudėtinga, - pasakoja Vytautas. - Neužtenkame beakcizių degalų, nes tarp sklypų - nemenki atstumai." Gelbsti tik šiek tiek didesnės išmokos, nes vietovė pripažinta nepalanki ūkininkauti.

Maziliauskai pašarams augina 200 ha kukurūzų, šiek tiek kviečių. Dalį grūdų parduoda. Dalį palieka savo gyvuliams. Juos traiško ir ruošia kombinuotus pašarus.

Aštuonios darbo vietos

Maziliauskų ūkis samdo aštuonis darbininkus. „Darbininkų yra. Tik reikia jiems mokėti kvalifikacijai ir darbui adekvatų atlyginimą," - nestokoja optimizmo ūkininkai. Jų nuomone, jaunimas mielai pasiliktų kaime, jeigu čia turėtų darbo ir galėtų oriai gyventi. Juk patys organizuoti verslą ar ūkį ne visi sugeba. O sąžiningai dirbti gali daugelis. Tik nuvilia pernelyg maži atlyginimai.

Šalia tėvų prie fermų sukasi ir Arūno Maziliausko sūnus Paulius. Jis jau baigė Aleksandro Stulginskio universitetą, įgijo vadybininko specialybę. Vaikinas pasiliks kaime ir dirbs tėvų ūkyje. Gali būti, kad panašiu keliu pasuks ir Vytauto sūnus Gediminas. Jis kol kas abiturientas.

MŪ inf.