Kėdainių r., rugsėjo 14 d. Kalnaberžėje gyvenantis Rimtautas Ardavičius - Kėdainių krašte gerai žinomas bitininkas, bitininkyste užsiimantis maždaug trisdešimt metų. Dabar jo ūkyje - arti 400 bičių šeimų, o bitininkas pardavinėja ne tik medų, bet ir originalias tikro vaško žvakes.

„Nepasakyčiau, kad lietuviai noriai perka vaškines rankų darbo žvakes. Matyt, tie, kas mėgsta jas deginti, dažniau įsigyja parduotuvėse. Nesistebiu, juk ir mes namuose žvakes deginame tik per Adventą ar per šventes, o šiaip prie žvakių nevakarojame", - prisipažįsta R. Ardavičius.

Tikslas - bent 50 kilogramų

Ši vasara bitininkams buvo netradicinė. Vėsus oras, dažni lietūs - didžiausi trikdžiai laukiant gero medunešio. „Geras bitininkas medų iš avilių ima mažiausiai tris kartus per vasarą. Liepą tai daroma paskutinį kartą. Ir paprastai tas medsukis būna derlingiausias. Pagrindinis medunešis Lietuvoje yra nuo Joninių iki liepos vidurio. Šįmet per tą laikotarpį buvo tik penkios gražios saulėtos dienos. Vadinasi, pagrindinį kiekį medaus bitės sunešė per tas penkias dienas. Šiųmetis nektaras nebuvo labai saldus, tad rekordiniais kiekiais medaus pasigirti negalime", - šiemetinio bitininkavimo ypatumus apžvelgė patyręs bitininkas.

Pasak jo, gerai bitininkaujant viena šeima turi bent po šimtą kilogramų medaus per sezoną prinešti. Nors pats R. Ardavičius prisipažįsta tiksliai net neskaičiuojantis, pasiekia tą šimtą kilogramų ar ne. „Svarbiausia žiūriu, kad medaus nebūtų mažiau negu 50 kilogramų. Tiek reikia, kad jį pardavęs padengčiau visas išlaidas, o jau kas būna viršaus - neša pelną," - taip skaičiuoja bitininkas.

Europiečiams - rapsų medus

Medų R. Ardavičius pataria laikyti tamsioje vėsioje vietoje, geriausia šaldytuve sandariai užsuktuose stikliniuose indeliuose. Taip medus geriausiai išlaiko vaistines ir maistines savybes. Lietuvišką medų vertina ne tik lietuviai, bet ir daugelio Europos šalių gyventojai.

„Didžioji dalis lietuviško medaus jau keleri metai pasklinda po Europą. Europiečiai ypač vertina rapsų medų, kuris turi bene daugiausia vertingų medžiagų. Tokį medų gali valgyti ir diabetikai, ir sergantieji skrandžio ligomis. O man rapsų medus pats neskaniausias. Aš labiausiai mėgstu skystą vasaros gėlių medų su šviežiais agurkais valgyti. Tokio gardumyno neatsisakau niekada", - sako R. Ardavičius.

Laisvalaikiu daro žvakes

Tačiau ne vien kokybišku ir gardžiu medumi šis kalnaberžiškis garsus ne tik Kėdainių rajone, bet ir plačiai už jo ribų. Rita ir Rimtautas Ardavičiai jau maždaug penkiolika metų laisvalaikiu lieja žvakes.

Kai apsilankė Belgijoje, Antverpene, vykusiame pasauliniame bitininkų kongrese, Rimtautas liko sužavėtas tuo, ką gali bitininkai padaryti iš vaško. Grįžęs pabandė lieti žvakes, nors pirmieji bandymai buvo sudėtingi. Tada dar patiems teko darytis žvakių formas. „Dabar žvakių gamyba tapo labai lengva. Yra firma, kuri prekiauja įvairiomis formomis, tai lieka pasirūpinti tik vašku. Aš savosioms parenku patį geriausią ir kokybiškiausią vašką. Tada žvakės būna gražios, vienodos", - sakė R. Ardavičius.

Žvakes jis lieja kartu su žmona, kuri vis prigalvoja įvairių naujovių. Įsigudrino didesnes žvakes lieti net pakuotėse nuo sulčių, vėliau jas išskobia ir išeina įspūdingos savotiškai korėtos dekoratyvinės žvakės.

Neretai paprastų iš vaško plokštelių sukuktų žvakių kalnaberžiškio užprašo kunigai. Tokios žvakės gamyba dar paprastesnė. Tereikia kelių lapelių vaško, knato ir karštą orą pučiančio feno. Įgudusiais judesiais kelias valandas degančią žvakę R. Ardavičius suvynioja per dešimt minučių.

„Žvakių gamyba yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas, o ne verslas. Tiesiog padarome dovanų draugams, o kartais ir į muges nuvežame parduoti vieną kitą. Patyrę žvakių gamintojai savų paslapčių neišduoda. Aš irgi turiu įvairių svajonių, o kai jas įgyvendinsiu, būtinai parodysiu, kokių žvakių galima padaryti", - pažada veiklus kalnaberžiškis.

MŪ inf.