Vilkaviškis. Algimantas Kielius iš respublikinės bitininkų šventės Plungėje namo parsivežė garbingą apdovanojimą – jo bitynas pripažintas trečiuoju pažangiausiu  šalyje. Nuo jaunumės su tėčiu ratuotąsias globojantis vyriškis sakė, kad tai – ne jo vieno, bet visos šeimos nuopelnas. Kartu dideliame bityne dirba ir žmona Vida, ir vaikai su antromis pusėmis, ir aštuoniasdešimtmetį perkopęs tėtis Vytautas.

Pastarasis ir yra viso bičių ūkio įkūrėjas. Bitininkauti vyriškis  pradėjo vos susituokęs – nuo dvidešimties metų. Tad jo bičiulystė su bitėmis tęsiasi jau daugiau kaip 60 metų.

Bityno įkūrėjas Vytautas Kielius (dešinėje) patenkintas, kad jo kurtą ūkį perėmė sūnus Algimantas su marčia Vida. Čia stropiai darbuojasi ir jų žentas Arūnas (kairėje), dažnai aplanko rajono Bitininkų draugijos pirmininkas Sigitas Jašinskas

Pirmuosius du avilius su bitėmis V. Kielius parsivežė arklių traukiamu vežimu. Vyriškis sakė buvęs toks nepatyręs, kad neužkišo lakų, per kurias kratomos bitės pradėjo lįsti lauk. Geluonių teko paragauti ir Vytautui, ir arkliams. Prireikė arklius iškinkyti ir palaukti vakaro, kol suerzintos bitės sulindo į avilius miegoti, ir tik tada jau tinkamai transportuoti gyvąjį krovinį.

Bitininkavimo Vytautas mokėsi savarankiškai, pamažu augo ir bičių ūkis. Vėliau vyriškis dirbo bitininku kolūkyje, o jam sugriuvus, bityną užveisė savo žemėje Grigaičių miško pakraštyje, netoli Sūdavos kaimo (Klausučių sen.). Čia vasaromis Vytautas ir gyvendavo kartu su žmona. Tik šįmet senasis bitininkas pasiliko mieste.

Pagrindinius darbus ūkyje perėmė jo sūnus Algimantas. Keletą metų bitininkavimas yra pagrindinis Vidos ir Algimanto Kielių darbas. Jie šiuo metu prižiūri apie 70 bičių šeimų. Visą medų vilkaviškiečiai atiduoda stambiems supirkėjams. Vilkaviškyje juo neprekiauja, nes, pasak Algimanto, jis negalėtų stovėti turguje, mat greitai susiginčytų su vis prieinančiais ir paprastai nieko neperkančiais „žinovais“. Tad žmogus mieliau ką nors meistrauja savo ūkyje. Vilkaviškietis pats pasidarė ir medsukį, turi įrangą bičių duonelės gamybai, daro bitininkams vaško plokšteles.

„ Šitie žmonės bitininkauja kitaip negu visi, – sakė rajono bitininkų draugijos pirmininkas S. Jašinskas. – Jų ir aviliai ne įprastų matmenų, o didesni. Nepripažįsta jie ir vadinamųjų „magazinų“.

Kažkada Kieliai užaugindavo pačias geriausias bites motinėles, tačiau jas dalydavo tik geriems pažįstamiems, bičiuliams. Kad jie myli bites, byloja ne tik gražiai sutvarkytas, švarus bitynas su plytelėmis išklotomis vietomis aviliams, bet ir įvairių suvenyrų su bitelėmis gausa namuose.

Nors prieš gerą dvidešimtmetį, dar sovietmečiu, bitynas yra gavęs ne vieną apdovanojimą, Kieliai Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento Algimanto Skirkevičiaus diplomu, ir žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos padėka bei krištoline taure didžiuojasi labiausiai. Vilkaviškio r. bitininkų draugijos pirmininko Sigito Jašinsko teigimu, tai – bene svariausias apdovanojimas rajono bitininkui per visus Nepriklausomybės metus.

MŪ inf.