Kaunas. Atlikus profesinio mokymo programų peržiūrą, išregistruota daugiau kaip 300 profesinio mokymo programų. Dauguma jų yra seniai parengtos ir nebevykdomos ar nebeaktualios  programos. Atsisakyta daugiau kaip 40 su žemės ūkių susijusių studijų programų. Profesinio mokymo įstaigos sako, kad norinčiųjų mokytis žemės ūkio specialybių vis mažėja.

Iš Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro analizės matyti, jog bemaž trečdalio mokymo programų mokiniai nesirinko pastaruosius trejus ir daugiau metų, nereta iš šių programų buvo registruotos prieš daugiau nei 15 metų, bent kelios dešimtys programų buvo skirtos jau išnykusių profesijų specialistams ruošti.

Panaikintos mokinių neturinčios programos

Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre iki šiol buvo įregistruota 1118 profesinio mokymo programų. Išregistravus 316 programų, registre jų liko 802.

Įvairiose profesinio mokymo įstaigose jau nebeaktualios su žemės ūkiu susijusios pienininko, bitininkystės darbuotojo, žirgų prižiūrėtojo, duonos gaminių kepėjo, pynėjo iš vytelių, kaimo verslų darbininko, ūkininkavimo žinių pagrindų, ekologinio ūkininkavimo žinių pagrindų, mėsos perdirbimo įmonių darbuotojo, žemės matininko mokymo programos.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pavaduotoja Jolanta Navickaitė teigė, kad panaikintos programos, kurios jau 2 metus nesurenka mokinių.

„Negalėčiau išskirti, kad kuri nors įstaiga neteko daugiau programų nei kitos. Mokymo įstaigos atsisako tų programų, kurios nebeturi paklausos. Daug jų buvo prikurta kaip darbo rinkos mokymo programos", - sakė J. Navickaitė.

Tėvai nukreipia kitur

Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos viceprezidentas, Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Liudas Jonaitis sako, kad studijų programų mažinimas yra valstybės politikos pasekmė. „Valstybės rūpestis susitelkia į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Kiti miestai, provincija nerūpi.

Be to, tėvai neskatina vaikų mokytis žemės ūkio specialybių, o ragina rinktis tokias profesijas, kurios leidžia daugiau uždirbti. Žemės ūkio mokymo programose mažėja mokinių, o kai nesurenkama nė 12 mokinių, programa išbraukiama.

Vaikai nori tapti masažistais, visažistais, kirpėjais, paramedikais. Tokias programas siūlančiame Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre mokinių netrūksta", - sakė L. Jonaitis.

Dar viena svarbi priežastis, ypač aktuali mažesniuose miestuose, yra emigracija. „Joniškyje jau uždarytos dvi pagrindinės mokyklos, nes jose neliko mokinių. Tai iš kur tuomet atsiras mokinių profesinėse mokyklose? Todėl ir pas mus liko tik trys klasikinės žemės ūkio specialybės. Turime 345 mokinius, kai anksčiau pas mus mokydavosi beveik 500 vaikų", - sakė L. Jonaitis.

Prezidentė negailestingai sukritikavo

Pernai Seimas priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymą, keičiantį tokio mokymo tvarką. Ji įsigalios nuo šių metų rugsėjo.

Nauju reguliavimu apribota galimybė neribotai valstybės lėšomis mokytis profesinėse mokyklose, ji užkirs kelią stoti į profesines mokyklas tik dėl socialinių garantijų, o profesinis orientavimas bus integruotas į bendrąjį ugdymą.

Įstatymas numato, kad pirminis profesinis mokymas nemokamas bus tik du kartus. Dukart įgijus profesiją vėliau nemokamas bus tik tęstinis profesinis mokymas, kuris skirtas persikvalifikuoti ir trunka trumpiau nei pirminis. Tik tęstinis profesinis mokymas išliks nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.

Be to, nebaigus mokslų teks valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų - sveikatos draudimo, transporto lengvatų.

Šiuo metu Lietuvoje yra 70 valstybinių profesinių mokyklų. Pernai prezidentė kritikavo profesinio mokyklų darbą. Anot jos, profesinio ugdymo sistema yra dar blogesnės būklės negu aukštojo mokslo sistema, o dauguma profesinių mokyklų orientuojasi į su viešbučiais ir grožiu susijusias profesijas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pareiškė, kad profesinis mokymas valstybei kainuoja daugiau nei aukštasis, o neefektyviai veikiančios profesinio mokymo įstaigos, kurioms gresia išnykti, karštligiškai ieško formaliai galinčių mokytis žmonių.

Pernai į profesinio mokymo įstaigas priimti 18749 asmenys. Iš jų žemės ūkio specialybes pasirinko 577 jaunuoliai, miškininkystės studijas - 30, žuvininkystės - 51 asmuo.

MŪ inf., Joniškio žemės ūkio mokyklos "Facebook" profilio nuotrauka