Kaunas. Žemė ilsisi, o žemdirbiai vertina sezoną ir kuria naujus planus. Gruodžio mėnesio žurnalas „Mano ūkis“ informuoja apie žemės rinkos kainas, pataria, kaip gerinti dirvožemių našumą, padeda pažvelgti ir išnaudoti gerąsias kanapių savybes ir kt.

Kartu šįkart pateikiame ir spalvingą priedą „Mano gyvenimas“.

Baigdami metus dėkojame savo skaitytojams, autoriams ir rėmėjams. Kviečiame ir toliau likti kartu, dalytis patirtimi ir žiniomis.

***

Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kaina 2020 m. siekė 3 456 Eur/ha. Registrų centro duomenimis, 2020 m. registruoti 8 243 žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandoriai, t. y. beveik 11 proc. mažiau negu 2019 m. Andrius Deltuvas išsamiai analizuoja vidutines ariamosios žemės pirkimo ir nuomos kainas apskrityse ir savivaldybėse 2011–2020 m. Jis teigia, kad augimui įtaką daro įvairūs veiksniai: žemės produktyvumas, auganti tikėtina grąža, laisvų derlingų žemės sklypų trūkumas, palanki paramos politika, stiprėjančios ūkininkų pozicijos ir kita.

***

Agrarinis sektorius susiduria su darbo jėgos trūkumu. Tad kas galėtų motyvuoti darbuotojus? Portalo manoūkis.lt lankytojų apklausa „Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?“ parodė, kad 20 proc. atsakiusiųjų svarbiausiu dalyku laiko didelį atlyginimą, 11 proc. – geras darbo sąlygas, 5 proc. – nemokamus pietus. Rasos Jagaitės straipsnyje apžvelgiama žemės ūkio sektoriaus darbo specifika ir, remiantis „Ginkūnų agrofirmos“ pavyzdžiu, teigiama, kad žemės ūkyje darbas nelengvas, vasarą tenka dirbti viršvalandžius, todėl taikomas šiek tiek didesnis atlygis negu dirbantiems, tarkime, mieste tokį patį darbą. Priežasčių, trukdančių efektyviam darbui, yra ne viena.

***

Lietuvoje visais laikais iš natūralių gamtinių turtų būtent dirvožemis buvo ir yra svarbiausias. Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė teigia, kad Lietuvos dirvožemių vidutinis našumas 2020 metais siekė tik 37–42 boniteto balus, arba 10–15 balų mažiau už ES šalių vidurkį. Anot autorių, žemių našumo kompleksinio didinimo darbai visada turi prioritetinę seką. Techniniai darbai ir melioracijos sistemų einamoji renovacija beveik kiekviename ūkyje vykdoma kasmet, nes be jų neįmanoma naudoti intensyvių auginimo technologijų. Daug sunkiau ūkiams sekasi nukalkinti per rūgščias dirvas ir optimizuoti humuso ir augalų maistinių mineralinių elementų koncentraciją dirvožemiuose.

***

Pluoštinių kanapių žaliava populiarėja visame pasaulyje. Kanapių žiedai yra biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, iš jų išgaunami kanabinoidai, eteriniai aliejai, naudojami kosmetikos, medicinos, maisto pramonėje. Iš lapų gaminama arbata, mulčias arba jie tiesiog paliekami įterpti į dirvą kaip augalų maisto medžiagų arba organinės anglies šaltinis. Stiebai daugiausia vertinami dėl pluošto, iš jų gaminami spaliai, popierius, tekstilė, mulčias, biokuras ir kt. Karolinos Barčauskaitės straipsnyje rasite žinių, ar agrotechninės priemonės turi ir kiek turi įtakos cheminei jų sudėčiai.

***

Darius Kašelionis yra vienas iš ūkininkų, galvojančių atsisakyti pieno ūkio. Tačiau to vis nedaro, nes atsakingas už savo darbuotojus, aktyviai dalyvauja „Pienas Lt“ veikloje ir tiki, kad augalininkystė ir gyvulininkystė glaudžiai susijusios. Dovilės Šimkevičienės pokalbis su darbščiais ūkininkais Dariumi ir Vilija Kašelioniais (nuotr.) apie pieno sektoriaus padėtį, šeimos ateitį ir kitus rūpesčius.

***

Žemei dirbti naudojami diskiniai, noraginiai, kombinuoti skutikliai, akėčios, podirvio purentuvai ir kita technika. Diskinis skutiklis tinkamai darbą atlieka tik važiuodamas gana dideliu greičiu. Noraginiam skutikliui reikalinga didelė traukos jėga. Ar prasminga šių dviejų tipų skutiklių kombinacija? Į šį klausimą atsakymų ieško Kastytis Laurinaitis. Autorius pateikia techninius skutiklių parametrus, traktoriaus degalų sąnaudų ir traukos jėgos palyginimą, dirbant noraginiu skutikliu ir kombinuota mašina (diskai + noragai), ir kitus svarbius dalykus.

***

Priedas „Mano gyvenimas“ atskleidžia, koks dvasingas, pilnas atradimų ir spalvų yra gyvenimas kaime. Čia rasite ir pokalbį su Kukarskės globos namų (Šakių r.) direktore Asta Pranaitiene, kuri dėkoja savo krašto ūkininkams už visokeriopą paramą globos namų gyventojams.

Keramikė Jurgita Grigarienė iš Kėdainių atvirai dalijasi, kaip rado pilnatvę įvaldžiusi keramikos subtilybes ir kodėl jos angeliukai užsimerkę.

Irma ir Algis Trečiokai, vienas kitą palaikydami, save realizavo skirtingomis kryptimis, tačiau po ilgų ieškojimų ėmė ir darniai susibėgo: Algis aistringai daržininkauja, Irma pasinėrusi į sveikuoliškus skanėstus.

Irma Trečiokienė yra nurišusi ne vieną puikų darbą

Saulius Tumelis iš Salaperaugio kaimo užsiėmė gana retu amatu – siuvinėjo liturginius drabužius. Tačiau tai tik nedidelė dalis smalsaus ir daug ką išbandančio vyro pomėgių.

Visai netoli pasienio ruožo, apsuptas gamtos slepiasi mažytis kaimelis, pavadintas Rojumi. Čia tikrą obuolių rojų kūrė sodininkas pomologas profesorius Adomas Hrebnickis. Dabar čia veikia muziejus, lankytojai vaišinami ir obuoliais.

Žinomas veterinarijos gydytojas ir ūkininkas Arūnas Rutkauskas nuoširdžiai atveria savo profesinio kelio vingius. „Jau noriu ramiai ūkininkauti, tik bėda, kad planų turiu per daug ir nežinau, ar užteks viso gyvenimo jiems įvykdyti“, – juokauja Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas A. Rutkauskas.

Jam antrina Rūta Grigaliūnienė, kuri yra antros kartos agronomė. Moteris prisipažįsta, kad padedama šaunių darbuotojų ūkį sukūrė iš tikrų tikriausių griuvėsių. Bet iki to vingiavo įdomus profesinis kelias.

Jeigu laisvą minutę sumanysite papuošti namus, pabandykite pasigaminti kalėdinių dekoracijų iš riešutų. Pavyzdžių rasite žurnale.

Prasmingų vakarų su „Mano ūkiu“!