Kaunas. Gandrams išskridus metas galvoti apie žieminių javų sėją, apibendrinti, kokios ligos ir kenkėjai buvo aktyviausi šiemet ir kaip nuo jų gintis toliau. Rugsėjo „Mano ūkio“ numeryje taip pat rasite informacijos apie trumpąsias grandines, sėjomainos naudą, paviršinį žemės dirbimą, simbiotikus ir kitos naudingos informacijos. Gražių vakarų su žurnalu!

***

Vienas iš galimų grūdų transportavimo būdų, mažinančių taršą Lietuvoje – vandens kelias Nemunu. Publikacijoje „Kada plukdysime grūdus Nemunu“ mokslininkai pateikia išsamias krovinių gabenimo vidaus vandenų transportu poveikio sunkvežimių srauto sumažėjimui prognozes ir daro išvadas, kad laivyba Nemunu gali būti naudinga žemės ūkio verslų atstovams, kurie svarsto ir ieško tvaresnių, ekonomiškesnių alternatyvų grūdams transportuoti.

***

D. Janušauskaitė, analizuodama dirvožemio alinimo problemą, pabrėžia, kad žieminių augalų priešsėjinis tręšimas išlieka vienu svarbiausių technologinės grandies segmentų, nes nuo tinkamo ir subalansuoto tręšimo priklauso žiemkenčių pasiruošimas žiemoti, peržiemojimas, pasėlio tankumas, o kartu ir derlius. Autorės straipsnyje – kaip apskaičiuojamos NPK trąšų normos, fosforo ir kalio svarba, kokią įtaką tręšimui turi meteorologinės sąlygos, trąšų įterpimo gylis ir kita.

***

Cukrinių runkelių pasėlius šiemet daug kur sužalojo kruša. Taip jie tapo lengvesniu bakterinės dėmėtligės taikiniu. Anot Z. Brazienės, kartais sunku atskirti bakterinę dėmėtligę nuo rudmargės, tad svarbu atkreipti dėmesį, kad bakterinės dėmėtligės dėmės be pūko, dėmių vidus lygus, blizgus. Nuo bakterinės dėmėtligės fungicidai nepadeda.

***

Šiemet dar birželį sulaukta nemažai klausimų apie gelstantį ar raustantį vėliavinį žieminių kviečių lapą, kai antrasis ir trečiasis lapai visiškai žali. Šiais metais išskirtinai gausų pajuodusių varpų kiekį laukuose lėmė virusinės ligos. R. Semaškienė, A. Sabeckis, remdamiesi kitų šalių patirtimi, teigia, kad dažniausiai migliniuose javuose išplinta miežių geltonosios žemaūgės virusas, kurį platina per 20 amarų rūšių, javuose pagrindiniai platintojai yra sparnuotos formos ieviniai ir javiniai amarai.

***

Įleidusi šaknis centrinėje Ispanijoje, lietuvė Greta Banytė užima svarbias pareigas ekologinio ožkų, karvių ir avių pieno perdirbimo įmonėje „Cantero de Letur“. Kaip ji atsirado šioje įmonėje, kaip pavyko įsitvirtinti kaime, sukurti šeimą ir kokie Ispanijos ekologinės krypties įmonės savitumai – skaitykite D. Šimkevičienės straipsnyje.

***

Palyginti su antibakteriniais cheminiais preparatais, simbiotikai turi daug pranašumų: nenuodingi, nesukelia šalutinių reakcijų, alergijos, gyvūnai juos toleruoja. V. Tolevičius tai patvirtina iliustruodamas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje atliktais gamybiniais parodomaisiais bandymais, kurių tikslas – perteikti žemdirbiams moksliniais tyrimais paremtas pažangias technologijas, siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą ūkiuose, padidinti produktyvumą ir kt.

***

Siekiant optimizuoti žemės ūkio augalų sėjos sąnaudas ir prisitaikyti prie dirvožemio tipo, dirvožemio struktūros skirtumų ir pan., ir išlaikyti augalininkystės pelningumą, šiuolaikiniame žemės ūkyje pradedamos diegti tiksliosios sėjos arba sėjos kintama norma (SKN) technologijos. E. Šarauskis, M. Kazlauskas, V. Naujokienė ir I. Bručienė išskiria tiksliosios sėjos kintama norma iššūkius, kartu pateikia žieminių kviečių sėjos kintama norma tyrimus Lietuvoje, diagramoje palygina žieminių kviečių sudygimą skirtingo elektrinio laidumo dirvožemiuose sėjant vienoda ir kintama norma, duoda keleto modernių dirvožemio jutiklių veikimo pavyzdžių.

***

Į kasmetinio tradicinio konkurso „Metų traktorius“ finalą, kaip ir pernai, pateko visi pristatyti modeliai. „Mano ūkio“ publikacijoje rasite išsamias standartinių ir specialiosios paskirties traktorių specifikacijas. Susipažinsite su nominacijų „Geriausias standartinis traktorius 2022“ ir „Geriausias specialiosios paskirties traktorius 2022“ kandidatais.

Žurnalą „Mano ūkis“ galite užsiprenumeruoti čia. 

MŪ inf.