Vilnius. Tautinio paveldo konferencijoje apdovanoti sėkmingiausiai šiais metais dirbę tradiciniai amatininkai: žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, kalvystės meistras Virgilijus Mikuckis ir Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų centras.

Lietuvoje yra per 800 tradicinių amatininkų, pripažintų tautinio paveldo produktų kūrėjais. Tas skaičius nuolat auga, kiekvieną mėnesį sertifikuojami vis nauji produktai, vis daugiau amatininkų atestuojami tradicinių amatų meistrais.

Sertifikuotų tradicinių gaminių yra beveik 3 tūkst. O tautinio paveldo produktų – daugiau kaip 3200. Tautinio paveldo produktas yra platesnė sąvoka, į ją taip pat patenka tradicinės paslaugos, šventės, mugės, tradicinių amatų mokymo programos, netgi tradicinių vietinių veislių gyvūnai, augalai.

Už tradicinio amato puoselėjimą ir skleidimą premiją gavusi žolininkystę populiarinanti tradicinių amatų meistrė J. Balvočiūtė (Mažeikių r.) iš savo ekologiniame ūkyje išaugintų ir gamtoje surinktų augalų gamina įvairių žolelių arbatas, vaistažolių mišinius, kuriuos vertina daugybė Lietuvos žmonių.

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė (nuotr. iš socialinio tinklo)

Sėkmingiausio šių metų tradicinių amatų meistro vardą pelniusiam memorialinių paminklų viršūnes, kryžius gaminančiam kalviui iš Žemaitijos V. Mikuckiui (Mažeikių r.) taip pat skirta premija už tradicinio kalvystės amato puoselėjimą savo krašte ir šio amato skleidimą kaimyninėse valstybėse, organizuojant parodas, plenerus, šventes, demonstruojant ir mokant šio amato jaunimą bei suaugusius.

Kalvystės meistras Virgilijus Mikuckis  (nuotr. iš socialinio tinklo)

Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų centrui premija skirta už tradicinių amatų puoselėjimą ir garsinimą. Centras išsiskiria tuo, kad vykdo daug veiklų ir plačiai apima tautinį paveldą – nuo įvairių tradicinių amatų iki etnomuzikavimo. Prie centro yra įkurtos dirbtuvės akmentašystei populiarinti, organizuojami simpoziumai, kūrybinės akmentašių stovyklos. Plėtojami ir kiti amatai: riešinių mezgėjų, pynimo iš šiaudelių, kiaušinių margintojų ir kt. – iš viso bene 27 tautinio paveldo veiklos.

Konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ pranešimus skaitė tautinio paveldo ekspertai, tautinio paveldo produktų kūrėjai. Pranešėjai analizavo tradicinių amatų išsaugojimo svarbą, populiarinant senuosius nykstančius amatus. Buvo kalbama ir apie UNESCO programas Lietuvoje.

Palydint besibaigiančius Žemaitijos metus apžvelgta, kas nuveikta atskiruose Žemaitijos rajonuose bei Mažosios Lietuvos dalyje.

2020-ieji bus Tautodailės metai. Apie tai išsamų pranešimą skaitė Jonas Rudzinskas, Lietuvos Tautodailininkų sąjungos pirmininkas.

Pasak VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus specialistės dr. Birutės Basiulienės, kitais metais numatoma tęsti Tautinio paveldo produktų sertifikavimo skatinimą per amatų centrus, skatinant amatų meistrus mokyti amato ir perduoti savo patirtį kitiems, ruošti neformalaus mokymo programas. Tautinio paveldo produktams skiriama valstybinė apsauga. Tradiciniams amatininkams teikiama valstybės pagalba, skatinant juos kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.

Amatininkai, kurie yra sertifikavę tautinio paveldo produktus, turi pakankamai įgūdžių, sugeba perduoti patirtį kitiems, gali kreiptis į tą pačią ekspertų komisiją ir būti atestuojami kaip tradicinio amato meistrai. Tai rodo aukščiausio lygio meistrystę. Lietuvoje yra apie 200 tokių meistrų. Priklausomai kokios kategorijos produkto sertifikatą turi amatininkas: A ar B – jis gali tapti tos pačios kategorijos meistru. Pavyzdžiui, A kategorijos šakočių kepėja, kuri juos gamina rankų darbu, gali tapti A kategorijos šakočių kepimo meistre. Meistro vardas suteikiamas toli gražu ne kiekvienam. Meistras turi ne tik kurti ar gaminti aukštos kokybės gaminius, bet ir sugebėti perduoti savo amato patirtį, žinias kitiems. 

Parengta pagal ŽŪM inf.