Radviliškis. Žinia apie afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį LSMU Gyvulininkystės instituto fermoje nebuvo tik eilinis pranešimas apie dar vieną šios ligos atvejį. Tai didelė nelaimė, sunaikinusi nykstančias lietuviškas veisles.

AKM protrūkis Baisogaloje patvirtintas gruodžio 20-ąją. Fermoje buvo laikomos dviejų nykstančių veislių kiaulės – Lietuvos vietinės ir senojo genotipo Lietuvos baltosios, iš viso 381 kiaulė.

Kaip skelbia Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras, Lietuvos vietinės kiaulės yra laikomos ir viename privačiame ūkyje Kėdainių r., o baltųjų, pagal nuorodas žemėlapyje, yra keliuose ūkiuose.

„Gaila, kad tik skaudi patirtis parodė, jog nacionaliniu lygmeniu neturime pakankamai parengtų specializuotų protokolų pavojingų ligų likvidavimo priemonėms įgyvendinti, nors Europos Sąjungos reglamentai leidžia nacionaliniu lygmeniu taikyti išimtis ir įgyvendinti specifinius biologinio saugumo bei karantino sprendimus genetiškai unikalioms veislinėms bandoms, ypač nykstančių veislių selekciniams branduoliams“, – atsakymuose raštu portalui manoūkis.lt teigė LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius Artūras Šiukščius.

Ar pavyks atkurti sunaikintus selekcinius branduolius, pasak direktoriaus, parodys tik laikas. „Mums vieniems tai būtų itin didelis iššūkis, todėl labai tikimės šiais metais iš mūsų kiaulaites įsigijusių ūkininkų supratingumo ir geranoriškumo, prašydami neskubėti ir išsaugoti jaunus gyvūnus. Šiuo metu su dalimi ūkininkų jau pavyko susisiekti – nemažai jų parodė supratingumą, todėl neprarandame vilties ir tikimės, kad bendromis pastangomis, padedant institucijoms, galėsime pradėti atkūrimo procesą iš naujo“, – vylėsi A. Šiukščius.

Vykdant genetinių išteklių saugojimo programą, LSMU Gyvulininkystės institutas turi sukaupęs kuilių spermos, todėl planuoja bandyti atkurti veisles dirbtinio apvaisinimo būdu. Atkūrimo sėkmė priklausys nuo daugelio veiksnių. „Sėkmės atveju ir toliau ieškosime bendradarbiavimo su ūkininkais, kurie šiais metais įsigijo kiaulaites, prašydami jų indėlio į veislės išsaugojimą“, – kalbėjo instituto direktorius, dėdamas viltis į ūkininkus, kurie gali padėti išsaugoti ir atkurti unikalias lietuviškas veisles.

Nesėkmės atveju kitas galimas kelias būtų veislių atkūrimas taikant dirbtinį apvaisinimą, kryžminant su artimos genetinės kilmės paršavedėmis ir vykdant ilgalaikę atranką. Vis dėlto A. Šiukščius pabrėžia, kad sėklinimo šaldyta sperma sėkmė kiaulėms siekia tik apie 20–40 proc., nes kuilių sperma yra itin jautri užšaldymui, trumpai išlieka gyvybinga ir reikalauja labai tikslaus sėklinimo laiko.

Nelaimė Baisogaloje didžiulis smūgis ir ilgametei Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovei dr. Rūtai Šveistienei, kuri įdėjo labai daug pastangų, kad Lietuva išsaugotų senąsias unikalias ūkinių gyvūnų veisles. Praėjusį pavasarį Lietuvos mokslų akademija jai skyrė prestižinę Jono Kriščiūno vardinę premiją už mokslinių darbų ciklą „Lietuvos vietiniai ūkiniai gyvūnai – veislių unikalumas, atkuriamosios selekcijos poveikis saugojimo strategijų tikslams.“

Intensyvių technologijų amžiuje, kai daug veislių prarandama, gyvūnų genetinių išteklių biologinė įvairovė be galo svarbi, tuo tikslu pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, 1992 m. yra pasirašiusios Rio de Žaneiro Biologinės įvairovės konvenciją, pagal kurią įsipareigoja saugoti vietinius genetinius išteklius.