Briuselis/Varšuva. Siekis išlaikyti per ateinantį finansinį laikotarpį dabartinį ES žemės ūkio finansavimo lygį faktiškai reiškia, kad žemės ūkis gaus apie 15 proc. mažiau lėšų, teigė Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas Česlovas Siekierskis (Czesław Siekierski) per susitikimą su Lenkijos agroverslininkais.

Europos Parlamento narys pabrėžė, kad dabartinės biudžeto perspektyvos taikymas yra pavėluotas, mažai remiamasi patirtimi. ES politikų kalbos apie norą išsaugoti esamą Bendrąją žemės ūkio politiką iš esmės reiškia finansavimo lygio įšaldymą.

„Dar nepradėtos derybos dėl „Brexito", tačiau yra žinoma, kad Jungtinė Karalystė nori išlaikyti bendrąją rinką", - sakė Č. Siekierskis. Europarlamentaras priminė Prancūzijos prezidento N. Sarkozy pareiškimą, kad Europos Sąjunga išliks, jeigu to pageidaus Prancūzija ir Vokietija. „Mes turime įvertinti Vokietijos poveikį, nes jos žodis bus lemiamas", - sakė Europos Parlamento narys.

Vis dar nežinoma, kiek pinigų bus numatyta ES žemės ūkiui ateinantį finansinį laikotarpį. Č. Siekierskis daro prielaidą, kad bus pasinaudota politine gudrybe: biudžetas bus išlaikytas nominaliai, bet realiai lėšų bus 15 proc. mažiau (atsižvelgiant į infliaciją ir į tai, kad kainos bus realios, o ne fiksuotos).

EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas pabrėžė, kad reikia atsižvelgti ir į naujas Europos išlaidas: didesnį gynybos finansavimą, išlaidas aplinkai ir klimatui (jos finansuojamos iš žemės ūkio biudžeto) bei labai tikėtiną apsirūpinimo vandeniu problemą. Visa tai sekins ES biudžetą.

Kalbėdamas apie išmokas žemdirbiams, Č. Siekierskis darė prielaidą, kad jos bus vienodinamos, tačiau ne didinimo, o mažinimo kryptimi. „Kadangi šiuo metu vokiečių ir prancūzų išmokos iš BŽŪP antrojo ramsčio mažai skiriasi nuo naujų ES šalių narių išmokų, šios šalys ypač akcentuos antrąjį ramstį. Todėl reikia labiau orientuotis į agrarinės aplinkosaugos projektus", - kalbėjo europarlamentaras.

Kaip pažymėjo Č. Siekierskis, 2003 m. buvo nuspręsta išsaugoti su gamyba susietas išmokas, kad ūkiai galėtų gaminti tai, ko reikia rinkai. Bet kai kurios šalys, pvz., Vokietija, tokių išmokų atsisakė. Europarlamentaro nuomone, su gamyba susietos išmokos turėtų išlikti ir ateityje, kad gamyba kaime visiškai neišnyktų, ypač kalbant apie gyvulininkystės produkciją, ūkininkavimą kalnuotose vietovėse ir mažo našumo dirvose.

Europarlamentaras pabrėžė, kad vis labiau į sprendimų priėmimo procesus įsitraukia stambios korporacijos, kurioms tenka apie 60 proc. pasaulio prekybos. Jo žodžiais, krizinė situacija pieno rinkoje didžiąja dalimi buvo susijusi su skaidrumo trūkumu ir manipuliacijomis pieno miltelių rinkoje. „Daug dalykų diktuoja ne Europos Sąjunga ar šalys narės, o didžiosios korporacijos bei jų paleisti veikimo mechanizmai", - reziumavo europarlamentaras.

MŪ inf.

Nuotrauka iš europarlamentaro Č. Siekierskio tinklalapio siekierski.pl