Vilnius. Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovų, žemdirbiai yra už tai, kad klimato kaita būtų stabdoma, tačiau priemonės turėtų būti pasvertos ir subalansuotos. Tam būtina dar kartą grįžti prie klimato veiksmų plano.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovai sakė, kad paskutinę metų dieną Vyriausybės patvirtintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. (NECP) itin glaudžiai palies ir žemės ūkį, o derinimas esą vyko tik su Žemės ūkio rūmais.

„Mes nebuvome pakviesti nei į vieną darbo grupę, nei į vieną susitikimą, nei į vieną diskusiją ar apvalų stalą, kur galėtume išreikšti savo poziciją. Aišku, ministerijos ginasi ir aiškina, kad tas planas buvo pakabintas kažkur internete ir visi galėjo susipažinti, pateikti savo pastabas, tačiau mes ne tokio derinimo laukėme“, - sakė LŽŪT pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Atsakingesnio institucinio požiūrio pasigedo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Tikrai Lietuvos žemdirbiai nėra prieš aplinkosaugą, prieš gamtą, mums ta klimato kaita daugiausiai per kuprą sudrožia ir, neduok, Dieve, kad šie metai nebūtų ketvirti iš eilės“, - kalbėjo J. Sviderskis, primindamas, kad ir Paryžiaus susitarimas „Seime buvo ratifikuotas per minutę“, nors prieš tai organizacijos siuntė raštus, ragindamos atkreipti dėmesį, kokios bus to pasekmės.

Vis dėlto pradėjus kelti klausimus, šiuo metu, anot J. Sviderskio, yra Vyriausybės pavedimas Aplinkos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijoms susirinkti ir kartu susitarti. „Mes pateikėme savo matymą, savo priemones, savo alternatyvas tam, kas ten yra ir, manau, kad Energetikos ministerija irgi į tą įsijungs. Manau, mūsų pateikti siūlymai yra svaresni ir geresni (...). Kitą savaitę mus kviečia Žemės ūkio ministerija pradėti derėtis, šnekėtis“, - sakė LŽŪBA atstovas, pridurdamas, kad akcizo pakėlimai emisijos nemažina. Tai tiesiogiai daro konkrečios, jų siūlomos priemonės:  sėjomaina, kalkinimas, melioracija.

Lietuvos žemės ūkio taryba tikina, kad dabar pateikti Lietuvos įsipareigojimai žemės ūkio srityje yra neproporcingi ir net žalingi sektoriui. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas siekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą žemės ūkyje per 25 metus sumažinti  9 proc. A. Macijauskas sako, kad Lietuva jau ir taip yra viena iš tų, kuri teršia mažiausiai, tad „labai sunku susimažinti tai, ko ir taip neturi“.

„Ambicingą kursą, kurį Europa išsikėlė „žaliajame susitarime“, Lietuva yra seniai įgyvendinusi – ir ne dėl to, kad investavo milžiniškas sumas į naujausias technologijas, bet dėl to, kad mūsų ekonomika – žemės ūkis, transportas ir energetika – yra labai silpnai išvystyti ir mūsų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos yra pačios mažiausios Europoje“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad, žiūrint proporcingai, kiek šalis teršia ir kiek planuoja susimažinti, tai, įgyvendinus planus, Olandijoje ir kitose išsivysčiusiose šalys ir toliau bus kelis kartus išmetama daugiau nei Lietuvoje.

A. Macijauskas kėlė klausimą, kodėl Estija didina, o Lietuva, atvirkščiai, ketina mažinti  emisijas žemės ūkyje. „Estai 25 proc. žada didinti išmetimų žemės ūkyje, Lietuva – 9 proc. mažinti. Atsakymas, reiškia, kažkur tarp to. Aš nenorėčiau įvardyti netikslių skaičių, reikia skaičiavimų. Matyti, kad žmonės, galintys skaičiuoti, buvo nušalinti – skaičiavo žmonės, kurių negalima prileisti prie skaičiavimų. Reikėtų iš naujo viską skaičiuoti“, – sakė jis.

Tuo tarpu tiek Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, tiek Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis pirminė, kad plane numatyti siekiai sunkiai dera su kitais Vyriausybės deklaruotais siekiais. „Mūsų prioritetinė sritis – gyvulininkystė, bet, žiūrint į mūsų klimato kaitos veiksmų planą, nėra kaip jos plėsti“, - sakė J. Talmantas.

Tarybos atstovai klimato kaitos klausimą kels ir šį mėnesį Briuselyje vyksiančiame Europos vadovų tarybos posėdyje.

Vyriausybė pernai gruodį pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021-2030 metams. Jis tuomet pateiktas Europos Komisijai (EK), ji iki 2020 metų birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą.

Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 metų Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 metais) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti AEI dalį visoje energetikoje.

Įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – 52,4 proc.

Energetikos ministerijos užsakymu atlikta makroekonominė analizė parodė, jog planas teigiamą poveikį šalies ekonomikai – įgyvendinus jį augs šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), bus pritraukiama daugiau investicijų, kuriama naujų darbo vietų, trečiadienį pranešė ministerija.

Analitikai skaičiuoja, kad 2020-2030 metais Lietuvos žemės ūkio sektoriuje pridėtinė vertė dėl plano priemonių bus vidutiniškai 3,1 proc. didesnė, nei būtų be plane numatytų investicijų. Šiame sektoriuje papildomai bus sukurta apie 2 tūkst. darbo vietų.

MŪ, BNS inf.