Kaunas. Arboristo, dendrologo Leonardo Mekionio teigimu, rudenį sode nuėmus derlių, tinkamas laikas genėti vaismedžius, juos nupurkšti nuo ligų ir prieš žiemą nubaltinti kamienus. Specialistas dalijasi savo žiniomis ir patirtimi, kaip tai padaryti tinkamai.

„Šiuo metu galite genėti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, trešnes, taip pat įvairius vaiskrūmius, nebūtina laukti žiemos pabaigos ar pavasario, nes tuo metu laukia daugybė įvairiausių kitų darbų sodyboje“, – sako L. Mekionis.

Prieš genint vaismedžius, arboristas pataria turėti konkretų tikslą: ar norite paaukštinti lają, nes šakos trukdo aplink medį nupjauti žolę, ar pažeminti medį, nes laja remiasi į elektros laidus, o gal norite tik sutvarkyti medžio šakas, kad iš visų pusių jis augtų simetriškai? Tuomet bus aiškiau, kokį medžio aukštį reikės išlaikyti, kurias ir kiek maždaug šakų nupjauti, o kurias palikti.

Arboristas, dendrologas Leonardas Mekionis

Kurias šakas būtina šalinti? Arboristo teigimu, genint vaismedžius, visais atvejais reikia pašalinti: nudžiūvusias, ligotas ir nulūžusias šakas (jeigu medžio viršūnėje, reikėtų būtinai jas ištraukti), taip pat susisukusias šakas, kurios auga nuo kamieno į išorę ir atgal link kamieno.

Pašalinus tokias šakas ir neturint jokio kito konkretaus tikslo, genėjimas rudenį gali būti baigtas.

Kaip formuoti dabar pasodintą medelį?

Kol dar nepradėjo šalti, L. Mekionis pataria savo sklypuose ir sodybose sodinti vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus, įsigytus medelynuose su atvira šaknų sistema (plikomis šaknimis), iškastus tiesiai iš grunto.

Rudenį pasodinus obelaitę ar kriaušę, arboristas pataria patrumpinti viršūnę ir paskui šakeles: viršutinės turi būti trumpesnės, o apatinės – ilgesnės. Tuomet pavyks suformuoti taisyklingos piramidės formos vainiką ir visos šakos bus gerai apšviečiamos saulės.

Labai svarbu, kad paskui visos šakos augtų horizontaliai, su kamienu sudarytų statų kampą (ne smailų).

Kaip genėti vidutinio dydžio vaismedį?

L. Mekionis sako, kad dabar soduose dažniausiai auginami vaismedžiai su pusiau žemaūgiais poskiepiais. Tokios obelys siekia apie 2,5–3 m aukščio, todėl lengviau prižiūrėti, genėti ir patogiau skinti vaisius.

Genint tokius vaismedžius, pirmiausia reikia išpjauti visas sausas, pažeistas, besitrinančias vieną į kitą šakas. Tuomet suformuoti piramidės formos vainiką, kad ir apatinės ilgesnės šakos gautų pakankamai šviesos.

Kasmet tvarkingai formuojant vainiką, ant tokių vaismedžių dera jaunos, naujai išaugusios vaisinės šakelės, kurios dovanoja kokybiškus, sveikus vaisius, nusispalvinusius veislei būdinga spalva.

Vaisiniai pumpurai skiriasi nuo lapų pumpurų. Genint reikia stengtis išsaugoti kuo daugiau vaisinių šakelių

Kaip genėti seną aukštą obelį?

Bėgant metams, sodyboje ar sode viena sena aukštaūgė obelis užima vis daugiau vietos, o juk dažniausiai jų būna keletas. L. Mekionio teigimu, tokių, ilgai negenėtų vaismedžių šakos, ieškodamos saulės šviesos, stiebiasi aukštyn, pasiekti vaisius darosi vis sunkiau. Todėl būtina sumažinti augančių senų obelų tūrį, pažeminti medžių lają ir praretinti šakas, kad vainiko viduje esančiosios gautų daugiau saulės šviesos. Tuomet derlius bus gausesnis, kokybiškesnis ir lengviau bus skinti vaisius.

Seną aukštą medį galima pradėti genėti nuo apačios ar viršaus, tačiau saugiau medžiui ir žmogui, kai pradedama nuo medžio viršūnės.

„Jei pirmiausiai sutvarkysime apačią, o po to nupjausime storesnę šaką aukščiau, krisdama žemyn, ji gali nulaužti tą vienintelę likusią šaką apačioje. Tuomet prireiks ne vienerių metų, kol užsiauginsime kitą, pakaitinę šaką toje vietoje. O pradėdami genėti nuo medžio viršaus, galime mesti šakas žemyn nesirūpindami, kur nukris ar ką nulauš“, – paaiškina L. Mekionis. 

Apgenėta sena aukšta obelis. Genint aukštus vaismedžius, galima naudoti įprastas ištraukiamas ar trikojes japoniškas kopėčias

Genint medžius, pasak specialisto, labai svarbu, kad žaizdos būtų kuo mažesnės. Pjaunant storesnes šakas yra pavojus, kad nupjovus didesnę dalį šakos, ji gali lūžti nuo savo svorio, taip išplėšdama sveiką medieną ir padidindama žaizdą.

Todėl storą šaką reikia pjauti per tris kartus: pirmą pjūvį užpjauti per 2 sprindžius nuo tos vietos, kur reikia nupjauti šaką. Po to pašalinti likusią šakos dalį ir tik likus 2 sprindžių kambliui, šaka baigiama nupjauti reikiamoje vietoje.

Kiek vieno genėjimo metu galima daugiausia pašalinti šakų? Pasak L. Mekionio, pagal Europos šalių arboristų rekomendacijas vaismedžių genėjimui galioja trečdalio taisyklė, kai vienu kartu galima trečdaliu sumažinti medžio aukštį ir iki trečdalio pašalinti jo šakų.

Ar tepti padarytas žaizdas? Vieni sodininkai atsiradusias žaizdas po genėjimo užtepa sodo tepalu, kiti – dažais. Tačiau arboristas pataria tokių priemonių nenaudoti, nes tinkamai nugenėtas, gyvybingas medis laikui bėgant sugeba pats užsigydyti žaizdas, apauginti žievės sluoksnius.

Drevės ertmės negalima užpildyti makroflekso putomis ar kitomis medžiagomis, uždažyti

Kartais po audros nulūžus storai šakai ar ją pašalinus, toje vietoje natūraliai susiformuoja drevė, bet medis ir toliau gyvuos dar daugelį metų. Specialistas pataria jokiomis medžiagomis (betonu, makroflekso putomis ir kt.) neužpildyti tos ertmės, nes ateityje ten perės paukščiai ar apsigyvens naudingieji vabzdžiai.

Dirbant būtina pašalinti ir ant šakų užsilikusius mumifikavusius (supuvusius sudžiūvusius) vaisius, nes tai vienas rodiklių, kad medis yra per tankus. Jei teisingai bus išgenėtas medis, kitą sezoną tokių mumijų jau nebeturėtų būti.

Genint vaismedžius visais atvejais reikia pašalinti: nudžiūvusias, ligotas ir išlūžusias šakas, vaisių mumijas

Genint nepamiršti saugumo 

Susiruošus sode genėti vaismedžius, L. Mekionis  pataria eiti ne vienam, o genint aukštesnes obelis ir kriaušes, prisirišti prie medžio. Dviese yra saugiau dirbti, nes netyčia vienam paslydus, iškritus iš medžio ar įsipjovus, šalia esantis žmogus gali suteikti pagalbą.

„Jei neturite pagalbininko eiti kartu į sodą genėti medžių, tuomet bent jau įspėkite namiškius. Jeigu ilgesnį laiką negrįžtumėte iš sodo, jie žinotų, kur jūs esate“, – perspėja arboristas.

Nesvarbu, vasarą, žiemą ar rudenį ruošiatės genėti vaismedžius – prieš lipant į medį, būtina prie jo prisirišti. Kitu atveju, net mažiausias slystelėjimas gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi.

Kokius įrankius ir priemones naudoti?

Norint tinkamai ir saugiai įsilipus į seną aukštą obelį ar kriaušę apgenėti medį, arboristas pataria pasirūpinti šalmu, apsauginiais akiniais (kad pjaunant pjūklu, į akis nepatektų pjuvenos), patogiomis pirštinėmis, apraišais (kad paslydus ar nulūžus šakai, neiškristumėte iš medžio), batais (kietu padu, kad būtų tinkama atrama medyje) ir, žinoma, reikia gerų įrankių: sekatorių, pjūklų bei kopėčių (kad pasiektumėte norimas nupjauti medžio šakas).

Sekatorius yra skirtas plonesnėms šakoms nukirpti, rankinis pjūklas – storesnėms šakoms išpjauti. Aukščiau medyje augančioms šakoms pašalinti galima naudoti sekatorių ir pjūklą, sukonstruotus ant 1,5 m ilgio koto. Norint apgenėti labai aukštai esančias medžio šakas, patartina naudoti teleskopinius sekatorius su 3–4,5 m ilgio kotu.

„Tie, kas turi patirties dirbti su grandininiu pjūklu, gali juo nupjauti storas medžio šakas, tačiau kas nori išbandyti tokį įrankį pirmą kartą, geriau su juo į medį nelipti, kad nesusižeistų“, – perspėja L. Mekionis.

Rudeninis purškimas nuo ligų ir kamienų baltinimas

Pasak arboristo, kol lapkritį laikosi rudeniški orai ir dar šilčiau kaip +4 °C, pats laikas nupurkšti obelis ir kitus sodo augalus nuo rauplių bei kitų ligų 5 proc. karbamido tirpalu ar/ir 0,5 proc. vario sulfato tirpalu (10 litrų vandens ištirpinkite 500 g karbamido ar/ir 50 g vario sulfato).

Vėliau, norint apsaugoti nuo žievės ligų, nuo neigiamo saulės poveikio ir temperatūrų kaitos žiemą bei ankstyvą pavasarį, vaismedžių kamienus reikia nubaltinti tam skirtu mišiniu, kuris leidžia žievei kvėpuoti, tačiau kartu ir greitai nenusiplauna.

Dar būtina sode išdėlioti nuodų graužikams. Juos galima sudėti į specialiai skirtus plastikinius namelius – saugiai nuo paukščių ir kitų gyvūnų.