Vilnius. Iš ūkių surenkamų atliekų kiekis per 2020–2022 m. sumažėjo 35 proc. „Tai verčia nerimauti, kad ūkininkai kaupia atliekas sklypuose, sandėliuose ir ūkinėse patalpose“, – sako Kristina Kavaliauskienė, atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ pardavimų direktorė.

Dar iki prasidedant pandemijai žemės ūkio veikloje sugeneruojamų atliekų surinkimas augo – bendrovė „Žalvaris“ iš ūkių surinkdavo ir sutvarkydavo beveik dvigubai daugiau atliekų nei šiuo metu.

„Pastaruosius trejus metus stebime ūkininkų aktyvumo sumažėjimą – surenkamų atliekų kiekis iš ūkių 2020–2022 m. mažėjo 35 proc. Veiklos ribojimai ir visuotinis „užsidarymas“ greičiausiai paskatino atidėti atliekų pridavimą ateičiai, tačiau pandemija baigėsi, o skaičiai verčia nerimauti“, – sako K. Kavaliauskienė.

„Žalvaris“ surenka ir sutvarko žemės ūkio veiklos atliekas iš beveik 500 Lietuvoje veikiančių ūkių, tačiau bendras iš ūkininkų surinktų atliekų kiekis pernai sudarė vos 1 proc. bendro sutvarkyto kiekio.   

„Tiksliai įvardyti, kiek per metus susidaro atliekų iš žemės ūkio veiklos Lietuvoje, neįmanoma ir tam didžiausios įtakos turi teisinis reglamentavimas. Jeigu ūkininkas savo veiklą yra įregistravęs kaip fizinis asmuo, jis neturi prievolės ir įpareigojimo atliekų tvarkytojams reguliariai priduoti atliekas“, – sako įmonės atstovė.  

Ne bet kas gali tvarkyti atliekas

Žemės ūkio veikla yra susijusi su trąšų, pesticidų ir kitų cheminės kilmės medžiagų naudojimu, todėl

Ūkiuose susikaupia trąšų, pesticidų, kitų cheminės kilmės medžiagų pakuočių, plastiko talpų, agro plėvelės, žemės ūkio technikos ir įrengimų remonto metu susidarančių pavojingųjų atliekų – dalių, filtrų, alyvos, padangų ir kt.

„Kaupiamos arba aplaidžiai tvarkomos tokios atliekos teršia aplinką, o priduodamos teisės tokias atliekas tvarkyti neturintiems atliekų tvarkytojams, gali užtraukti ir administracinę atsakomybę bei tūkstantines baudas. Vystant ekologinį žemės ūkį, dėl neatsakingai tvarkomų atliekų, galima netgi netekti ekologinio ūkio statuso“, – teigia K. Kavaliauskienė.

Per darbymetį atliekų tvarkymo klausimas žemdirbiams nėra prioritetinis. Be to, dažnai manoma, kad ūkininkaujant ateityje gali prireikti kai kurių daiktų, talpų, detalių, be to, ūkyje vietos daug, tad ir jų sandėliavimui jos pakaks. Taip kaupiamos atliekos užima vis daugiau vietos, o ilgainiui gausiai sukauptos gali tapti cheminio užkrato ar gaisro židiniu, šimtams metų užteršti sklypą, šalia esančius pasėlius ir netgi gruntinius vandenis.

Pagal įstatymus, visi atliekų turėtojai, taip pat ir ūkininkai, patys atsako už veikloje susidariusių atliekų sutvarkymą, net ir tuomet, kai jas priduoda legaliai veikiančiai atliekų tvarkymo įmonei. Paaiškėjus, kad atliekos buvo priduotos tokia veikla negalinčiai užsiimti įmonei arba, jei įmonė, kuri turi leidimą tvarkyti atliekas, jas sutvarkė nesilaikant įstatymų reikalavimų, ūkininkui už tų pačių atliekų sutvarkymą gali tekti susimokėti dar kartą.

Atliekų tvarkymas – žiedinės ekonomikos dalis

„Žalvario“ surinktą ir apdorotą polietileno plėvelę bei kai kurias kitas plastiko atliekas perdirba bendrovė „Ecso“.

„Dalis ūkininkų neįvertina žemės ūkio veikloje susidarančių atliekų tvarkymo ypatumų, nors turėtų būti priešingai – poreikis plastiko perdirbimui yra didelis, technologinių perdirbimo galimybių turime, tad reikėtų daug sparčiau judėti žiedinės ekonomikos link“, – sako Egidijus Noreikis, „Ecso“ direktorius.

Jo teigimu, atsakingas vartojimas, atliekų tvarkymas ir perdirbimas šiandien yra lygiai toks pat svarbus, kaip atsinaujinanti energetika, ekologiškumas, žmonių noras gyventi sveikiau ir geriau.

2022 metais „Žalvaris“ surinkto ir sutvarkė daugiau kaip 54 tūkst. t atliekų, kurių 45 proc. panaudota perdirbimui ir gamybai, 48  – elektros ir šilumos energijos gamybai, 6 proc. atliekų sutvarkytos panaudojant kitus utilizavimo būdus.

Pakuotes perdirbti galima

Lietuva yra tarp 7 Europos Sąjungos valstybių, kurios vis dar neturi atskiros nacionalinės augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistemos. Inovatyvi sistema padėtų sutvarkyti apie 300 tūkst. kg plastiko atliekų, kurios susidaro naudojant augalų apsaugos produktus.

Tinkamas plastiko pakuočių išskalavimas ir grąžinimas perdirbti turėtų milžinišką aplinkosauginį efektą ir prisidėtų prie Lietuvos tikslo žengti žiedinės ekonomikos keliu.

„Nors Lietuvoje augalų apsaugos produktų pakuotės laikomos pavojingosiomis atliekomis, mokslas ir kitų ES šalių praktika jau seniai įrodė, kad jas išskalavus, plastikinės talpos atitinka ES reglamente nustatytus nepavojingoms atliekoms keliamus reikalavimus ir gali būti sėkmingai perdirbamos į gaminius, kurie nesiliečia su žmogaus kūnu ar maistu“, – teigia Zita Varanavičienė, „CropLife Lietuva“ direktorė.

Pasak jos, visos inovacijos, kurios padeda mažinti Europos priklausomybę nuo importuojamos naftos ir žaliavų bei didinti regiono gebėjimą efektyviai naudoti turimus išteklius, įskaitant atliekas, tampa reikšmingos ir aktualios didėjant tarptautinei įtampai dėl žaliavų tiekimo ir aplinkos tausojimo.