Briuselis. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisija, susijusi su žemės ūkio veikla, Europos Sąjungoje iki 2030 m. sumažės. Tam pasitarnaus šiuolaikiniai žemės ūkio gamybos metodai, kurie mažina gamybos sąnaudas ir didina išteklių, pavyzdžiui, trąšų, naudojimo efektyvumą, nurodoma ES ataskaitoje, kurioje pristatomos 2017-2030 m. žemės ūkio perspektyvos.

Anot ataskaitos, iš viso iki 2030 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nesusijusių su anglies dioksidu, kiekis žemės ūkyje, palyginti su 2008 m., turėtų sumažėti apie 1,5 karto. Žemės ūkyje didžioji dalis šių dujų, nesusijusių su anglies dioksidu, t. y. metanas ir azoto suboksidas, susidaro gyvulininkystės sektoriuje, kuriam 2030 m. teks 72 proc. šios emisijos, darant prielaidą, kad iš mėšlo išskiriamos dujos yra susijusios su gyvulių auginimu. Didžioji dalis išmetamo metano (85 proc.) susidarys auginant atrajotojus.

Tikimasi, kad su Europos žemės ūkiu susijęs amoniako kiekis per 2008-2030 m. sumažės maždaug 10 proc. Gaminant gyvulininkystės ir augalininkystės produkciją į atmosferą išskiriama daugiau kaip 90 proc. su žemės ūkiu susijusios dujų emisijos. Didžiosios dalies amoniako (apie 80 proc.) susidarymas yra susijęs su mėšlo tvarkymu ir mineralinių trąšų (apie 20 proc.) naudojimu.

Amoniako išskyrimas į atmosferą susijęs su kitomis oro taršos formomis ir prisideda prie kietųjų dalelių susidarymo, darančių didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Taršos mažėjimas vyks nepaisant to, kad išaugs mėsos, pieno ir pieno produktų gamyba. Tai rodo, kad gamybos efektyvinimas yra svarbus veiksnys mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Be to, tarša mažės ir dėl bandų sudėties pokyčių bei besikeičiančių mėšlo tvarkymo sistemų.

Prognozuojama, kad 2030 m. azoto perteklius ES sudarys vidutiniškai 63 kg azoto vienam ha, t. y. 2,6 proc. mažiau negu 2008 m. Azoto perteklius ūkyje - tai skirtumas tarp į ūkį patenkančio ir ūkyje išskiriamo azoto. Didelis azoto perteklius turi įtakos atmosferai, paviršiui ir vandens kokybei.

Numatomas azoto pertekliaus sumažėjimas iki 2030 m. siejamas su bendru azoto naudojimo efektyvumo padidėjimu, nors Europos Sąjungos regionuose situacija labai skiriasi. Ten, kur bandos mažėja, perteklinio azoto kiekis labai sumažės, o didės tuose regionuose, kur gyvulių bus auginama daugiau.

MŪ inf.