Kaunas. Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino įspėjimą vairuotojams, kad kelyje „Via Baltica“ Kėdainių rajone į kelią gali išbėgti stumbrų banda. Ūkininkai jau keletą metų praneša apie stumbrų daromą žalą ir keliamą pavojų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija antradienį informavo, kad salia magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 27 iki 34 km, tarp Truskavos ir Ramygalos, migruoja stumbrų banda.

Nurodoma, kad gyvūnai gali išbėgti ir į kelią, todėl vairuotojų prašome būti dėmesingus.

Ūkininkai nuolat primena

Kėdainių rajono ūkininkai patvirtino, kad žino apie šią bandą. „Mano ūkio“ fotografė Lina Mockevičienė praėjusią savaitę užfiksavo šią bandą šalia Bublių (nuotrauka žemiau).

Ūkininkas Jonas Talmantas sako, kad Kėdainių rajono ūkininkai dėl stumbrų kenčia jau 15 metų. „Viskas prasidėjo, kai juos paleido į laisvę. Banda pradėjo didėti. Vienu metu ją stipriai paveikė kraujomaiša, pasirodė paliegusių, ligotų gyvūnų. Tada buvo atvežti keli stumbrai iš Baltarusijos, banda atgijo ir smarkiai plečiasi“, – sakė J. Talmantas.

Jis suskaičiavo, kad šalia jam priklausančių laukų gyvena 34 stumbrų banda, dar 3 iš bandos išvaryti patinai laikosi atokiau, kitame miške – dar 2 stumbrai.

„Žinoma, jie pridaro daug žalos ūkininkams. Stumbrų padaryti nuostoliai atlyginami iš biudžeto, visų mokesčių mokėtojų. Tačiau dar svarbiau yra kitkas.

Stumbrai iš vieno miško į kitą migruoja per „Via Baltica“ kelią. Vienas gyvūnas sveria 500-1000 kilogramų. Įsivaizduokite, kas gali atsitikti, jei tokia banda iššoktų prieš automobilius. Gresia didžiulė nelaimė. Todėl mane stebina Aplinkos ministerijos nenoras spręsti stumbrų klausimą. Sudarytoje darbo grupėje trečdalį sudaro ministerijos darbuotojai, dar trečdalį aplinkosaugininkai, vilkų saugotojai. Ūkininkams atstovauju aš vienas, dar balsą turi žvejai ir medžiotojai, bet kai balsuojame dėl sprendimų, mūsų balsų neužtenka“, – apgailestauja Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas J. Talmantas.

Siūlo pasitelkti komercinę medžioklę

Ūkininkas mano, kad valstybė turėtų reguliuoti stumbrų populiaciją, iš bandos pašalinti gyvūnus, kuriuos paveikė kraujomaiša. „Nesiūlome jų iššaudyti, tačiau reikėtų protingai tą problemą išspręsti. Pavyzdžiui, galima pasiūlyti užsieniečiams medžiotojams komercinę medžioklę. Juos tai domintų, sumokėtų už tai gerus pinigus ir dar mūsų problemą išspręstų“, – svarstė J. Talmantas.

Jis priminė, kad buvo svarstyta idėja ūkininkams mokėti už tai, kad jie pamiškėse dalį pasėliais apsėtų laukų paliktų stumbrams. „Nemanau, kad tai padėtų. Per dieną stumbrui reikia 50-70 kg pašaro.  Banda vaikšto, kur ji nori, niekaip to nesustabdysime, tačiau sumažinus bandą, sumažėtų nuostoliai ir jų keliamas pavojus“, – sakė J. Talmantas.

Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas taip pat „Mano ūkiui“ pasakojo kenčiąs dėl stumbrų. Jis dronu užfiksavo, kaip gyvūnai migruoja ir kokią daro žalą laukams.

Intensyvios žemdirbystės regione, ypač Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, stumbrai daro labai didelę žalą pasėliams. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Panevėžio rajono ūkininkams atlyginta 2017 metais patirta apie 105 tūkst. eurų, Kėdainių rajono – apie 160 tūkst. eurų žala.

Plano įgyvendinimas stringa

Aplinkos ministerija yra parengusi Stumbro apsaugos planą, kurio nuostatomis bus sprendžiami šios rūšies populiacijos apsaugos ir valdymo klausimai.

Plane apibrėžiama palanki stumbrų populiacijos apsaugos būklė Lietuvoje (laisvėje gyvenančių 180–220 stumbrų) ir siekiama bendrą stumbrų populiacijos dydį stabilizuoti ties 200 individų, gyvenančių laisvėje, riba. Siūloma nustatyti optimalų atskirose savivaldybėse laisvėje gyvenančių stumbrų skaičių (Kėdainių r. – 90-100, Panevėžio r. – 60-70, Varėnos r. – 30-50).

Lietuvos laisvėje gyvenančių stumbrų populiacijai viršijus 200 individų ar savivaldybėse viršijus aukščiau nurodytus skaičius, numatoma taikyti stumbrų populiacijos reguliavimo priemones. Dalį šių žvėrių planuojama perkelti į miškingesnes ir jiems labiau tinkamas šalies teritorijas prieš tai juos adapatavus naujai pastatytame aptvare Dzūkijoje, Stėgalių gamtiniame komplekse, kuriame gerokai įvairesnė miškų struktūra.

Šiemet ketinama nušauti 8 stumbrus

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denosovienė „Mano ūkiui“ sakė, kad plane yra numatyta priemonių stumbrų populiacijai reguliuoti. Ji pripažino, kad procesai vyksta labai lėtai.

„Visų pirma, turime suderinti skirtingų visuomenės grupių interesus. Ministerijos nuomonė vienokia, o aplinkosaugininkai mano kitaip. Šiemet numatyta 8 stumbrus išimti iš bandos, t.y., ketinama leisti juos sumedžioti. Valstybinė saugotinų teritorijų tarnyba laukia, kol gaus tam leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Tie aštuoni stumbrai – tai seni, ligoti gyvūnai, jie mažesni už kitus, ūkininkai juos vadina „katinais“.

Yra numatyta ir daugiau priemonių. Žiemą ketinama įrengti pašarų aikšteles, kad stumbrai neitų į ūkininkų laukus. Taip pat planuojama įrengti gaudykles, o sugautus stumbrus perkelti į Dzūkiją, kur bus kuriamas dar vienas, jau trečias, stumbrynas mūsų šalyje.

Dzūkijoje stumbrai iš pradžių gyvens uždaroje teritorijoje, o paskui bus paleidžiami į laisvę. Dzūkijoje žemės ne tokios derlingos, ten ūkininkų mažiau, tad ir žalos jie padarys mažiau. Dalis pagautų stumbrų sugrįš į Pašilių stumbryną“, – teigė L. Čaplikaitė-Denosovienė.

Ji pripažino, kad procesai labai lėti ir negalėjo pasakyti, kada bus įgyvendintos minėtos priemonės.

Stumbrai Kėdainių rajone. Filmuota 2017 metais

Baltarusijoje jau išbandytos specialios gaudyklės stumbrams gaudyti. Jos yra gana sudėtingas inžinerinis sprendimas, užima kelių arų plotą.

Stumbrai beveik po 200 metų pertraukos 1969 m. buvo iš naujo įkurdinti aptvaruose Panevėžio rajone. Nuo 1973 m. iš išleistų ir laisvėn pakliuvusių individų pradėjo formuotis laisvoji stumbrų banda. Manoma, kad jie yra susiskirstę į šešias bandas. Bandose kasmet atsivedama apie 40 jauniklių. Šiuo metu laisvėje gyvena apie 200 stumbrų, ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Tai, kad pokyčiai neišvengimai ir stumbrus reikės kontroliuoti, tapo aišku, kai 2016 metais jų banda pasirodė Kėdainių mieste ir smarkiai išgąsdino gyventojus. Stumbrai miške nekelia pavojaus žmonėms, yra gana baikštūs.

2016 metais stumbrai pasirodė Kėdainių mieste. Aplinkos ministerijos nuotrauka

MŪ inf.