Vilnius. Nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai ragina Seimo narius koreguoti Miškų įstatymo pataisas ir labiau apsaugoti miškus – siūloma bent du kartus – nuo 15 iki 30 proc. padidinti miškų, kurie skirti gamtai ir socialinėms reikmėms, dalį, o ilgainiui ši dalis, pasak jų, turėtų siekti 50 proc.

63 mokslininkai, ekspertai ir organizacijos kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą, Valstybinių miškų urėdiją ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ir reikalauja institucijų žiūrėti į mišką ne tik per jo teikiamą ekonominę naudą bei rinkti ir skelbti visapusius miškų srities duomenis.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad dabartinė miškų politika nesaugo gamtos ir bendruomenių. Jos teigimu, dabartinė miškų politika neveikia.

„Ji nesaugo nei gamtos, nei bendruomenių, nei mūsų gyvenamosios aplinkos. Dabar Lietuvoje tik 15 proc. miškų yra neūkinės paskirties. Tai reiškia, kad net 85 proc. miškų galima vykdyti intensyvią, į medienos gavybą orientuotą miškininkystę“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko surengtoje spaudos konferencijoje antradienį teigė L. Paškevičiūtė.

„Seimą pasiekė Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymas, ir šis Miškų įstatymas iš esmės situacijos nekeičia. Priešingai – jis įtvirtina požiūrį į mišką kaip į medienos sandėlį, o gamtinės, socialinės paskirtys lieka vėl nuošalyje ir kaip antraeilės“, – pridūrė L. Paškevičiūtė.

„Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narys Mindaugas Potapovas teigė, kad institucijos miškų vertę suvokia tik per ekonominę naudą.

„Vis dar išlaikomas vienpusiškumas – miškas matomas tik kaip mediena. Tačiau miške turime ir biologinę įvairovę, kraštovaizdį, socialines reikšmes bendruomenėms, norą saugoti miškus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Potapovas.

Pasak M. Potapovo, Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija turėtų rinkti daugiau duomenų apie biologinės įvairovės būklę miškuose ir apie ją pranešti.

„Komunikacija irgi yra vienpusiška: džiaugiamasi miško prieaugiu, bet nutylima, kad būklė prastėja“, – sakė jis.

Šimonių girios bendruomenės narė Simona Vaitkutė teigė, kad didžiosios dalies priemiesčių, miestelių ir kaimų miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų. Anot jos, miškai prie gyvenamųjų teritorijų turėtų būti tvarkomi pagal gamtiškosios miškininkystės principus.

„Siūlymas apsaugoti miškus iki 1 km aplink miestus atrodo gražiai, bet miesteliai ir kaimai lieka už borto, o formuluotė „iki 1 km“ leidžia nieko nekeisti. Žmonės apie pasikeitusius planus ir kirtimus sužino tik tada, kai jau sužymėti medžiai arba atvažiuoja technika.(...) Miškų tarnyba prioritetą teikia miško pramonei, o ne gamtos apsaugai ar socialinei darnai. Mūsų pasiūlymas: miškai prie gyvenamųjų teritorijų turėtų būti tvarkomi pagal gamtiškosios miškininkystės principus. Miškas turi būti prižiūrimas kaip nuolatinė ekosistema, o ne iškertamas plynai“, – kalbėjo ji.

Miškų įstatymo projektu siūloma keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti veiklos ribojimus.

Aplinkos ministerijos siūlymu siekiama keisti miškų grupių paskirstymą – draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmai grupei (labiausiai saugomi miškai). Pasak ministerijos, taip ateityje didėtų šios grupės plotai.

Be to, už miestų ribos bent vieno kilometro atstumu esančius trečios (apsauginiai), ketvirtos (ūkiniai) grupių miškus, kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis priskirti rekreacinių miškų grupei. Taip pat siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ketvirtoje grupėje.

Priėmus pakeitimus vien pirmos miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.

Vyriausybė pritarė projektui pernai gruodį.