Vilnius. Šių metų pavasaris buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (nuo 1961 m.). O štai lgamečiai Vilniaus oro temperatūros duomenys rodo, kad tai buvo šilčiausias pavasaris per beveik 250 metų!

Vidutinė pavasario oro temperatūra Lietuvoje siekė +9,4 °C. Iki šiol šilčiausias buvo 2014-ųjų pavasaris (+8,6 °C). Primename, kad vidutinė pavasario oro temperatūra yra +6,8 °C, todėl šių metų pavasaris buvo net 2,6 °C šiltesnis už normą.

Tokį šiltą pavasarį lėmė ypač šilti kovas, balandis ir gegužė. Kovas (vidutinė oro temperatūra siekė +2,3 °C) buvo ketvirtas šilčiausias (kartu su 2015 m. kovu), balandis (+8,5 °C) – penktas (kartu su 2014 m. balandžiu), o gegužė (+15,4 °C) – antra šilčiausia (kartu su 2013 m.) per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją.

Dėl tokių šiltų pavasario mėnesių augalai sužaliavo maždaug 3 savaitėmis anksčiau nei įprastai, gamtoje jautėsi nuolatinis skubėjimas, kuris nusitęsė net į šių metų vasarą. Beje, ji taip pat prasidėjo anksčiau maždaug 11 dienų, o Klaipėdos rajone – net daugiau nei trimis savaitėmis.

Didžiąją kalendorinio pavasario dalį vyravo šiltesni už normą orai. Iš 92 dienų tik 25 dienos buvo šaltesnės už normą. Didžiausios teigiamos temperatūros anomalijos fiksuotos balandžio 9-ąją (net +12,7 °C šilčiau už tos paros vidurkį), balandžio 1-ąją (+11,8 °C), kovo 31-ąją (+10,8 °C) ir balandžio 10-ąją (+9,4 °C).

Didžiausios neigiamos temperatūros anomalijos fiksuotos balandžio 22–23 dienomis (atitinkamai -6,7 ir -7,5 °C), kuomet dalis šalies sulaukė gausaus sniego.

Pavasarį užfiksuoti net 9 nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai. Kaip niekada šilta buvo kovo 1, 3, 16, 30–31 ir balandžio 1, 8–10 dienomis.

Gegužės pabaigoje, nors ir buvo neįprastai šilta, tačiau šiek tiek iki naujų rekordų pritrūko. Labai dažni šilumos rekordai kovą ir balandį nulemti labai šiltų oro masių įsiveržimų iš Pietų, nuo Šiaurės Afrikos (su tokio šilto oro srovėmis mus dažniau pasiekdavo ir Sacharos dulkės, išaugdavo atmosferos drumstumas, oro tarša).