Vilnius. Oro temperatūrai svyruojant apie 0 °C ir vis rečiau susidarant pastoviai sniego dangai, dirvožemiai įšąla negiliai arba tik trumpam, arba, esant dažniems atšilimams, susisluoksniuoja – po įšalusiu sluoksniu yra atitirpęs dirvožemis, o dar giliau – vėl įšalęs sluoksnis.

Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms – stiprus ir gilus įšalas esant plonai sniego dangai gali nulemti pasėlių iššalimą, o stora sniego danga, susidariusi dar nespėjus įšalti dirvožemiui, yra dažna pasėlių iššutimo priežastis.

Idealiausios sąlygos žieminėms kultūroms yra palengva šąlantys orai, leidžiantys „užmigti“ pasėliams ir formuotis dirvožemio įšalui bei tolygiai storėjanti sniego danga, žiemos metu miegančius augalus sauganti nuo staigių šalčio įsiveržimų. Dirvožemio įšalimo gylio duomenys taip pat svarbūs prognozuojant pavasario potvynius.

Dirvožemio įšalimo gylio matavimai

Dirvožemio įšalimo gylio matavimai atliekami žmogaus (stebėtojo), o ne automatinių prietaisų, meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu. Prietaisą sudaro distiliuoto vandens pripildyta giluminė žarnelė, kuri specialiame apsauginiame vamzdelyje yra įleidžiama į dirvožemį iki 160 cm gylio.

Žarnelė iš abiejų galų gerai užkemšama, į jos vidų per visą ilgį įleidžiamas ir ištempiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs.

Iš išorės ant žarnelės yra skalė su 1 cm padalomis. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Pagal skalę 1 cm tikslumu nustatomas įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, 8 val. ryto Lietuvos laiku.

Pašalomatis. Varėnos meteorologijos stoties vyr. stebėtojos Neringos Krisiulevičienės nuotr.

Šios žiemos situacija

Šią žiemą įšalusio dirvožemio storis yra nestabilus, kaip ir dažnai svyruojanti oro temperatūra – ne itin šalti orai nulemia, kad dirvožemiai įšąla negiliai, tad atšilus orams greit ir atitirpsta, o tada situacija vėl kartojasi.

Palankiausi orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys – būtent tokios buvo pastarosios dvi (sausio 11 ir 12 d.). Remiantis sausio 12-osios ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 7–17 cm, o Vilniaus ir Biržų apylinkėse – atitinkamai iki 23 ir 30 cm.

2022 m. sausio 12 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais. Žemėlapį parengė G. Valaika

Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai

Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kartais įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė 146 centimetrus.

Justina Kazlauskienė, LHMT